Praūžus ilgajam savaitgaliui greičiausiai ne vienas nuo pamėgtų ežerų ar pajūrio grįžo nusvilusia nugara, pūslėtomis rankomis ar krūtine. Tai nutinka dėl mūsų neapdairumo ir besaikio tysojimo prieš saulę, nes begulint pajusti, kad oda jau svyla – tiesiog neįmanoma. Žmonės dažnai iš pat pradžių nė neįtaria, kad jų oda nudegė saulėje, nes nejunta skausmo. Mat nudegimas paprastai paaiškėja po kelių valandų grįžus iš pajūrio ar kitos vietos, kur buvo nesaikingai mėgaujamasi saulės voniomis. O tada – naktinė pasiutpolkė: nudegusią odą peršti, kai kuriuos krečia šaltkrėtis, pakyla temperatūra. Po paros pasirodo ir pirmosios pūslės, nudegusios vietos ištinsta, ima niežtėti bei prasideda nepakeliami skausmai. Kaip teisingai mėgautis saulės voniomis ir kokių priemonių griebtis, jei oda saulėje visgi nusvilo? Pokalbis su Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove profesore Skaidra Valiukevičiene.

Kita laidos tema, neatsiejama nuo nesaikingų saulės vonių – melanoma. Tai yra viena pavojingiausių onkologinių odos ligų, o jos atvejų pasaulyje kasmet sparčiai daugėja. Europos informacijos apie vėžį sistemos duomenys rodo, mirtingumas nuo melanomos siekia net 71 proc., ši liga vien Europoje kasmet nusineša daugiau nei 20 tūkstančių gyvybių. Ir nors tikimybė susirgti melanoma didėja su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi visose amžiaus grupėse, o tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai yra dažniausiai mirtį sukeliantis vėžinis susirgimas. Kaip saulė ir ultravioletinė spinduliuotė veikia mūsų odą ir skatina melanomos atsiradimą? Kokie šios ligos pirmieji simptomai ir ko griebtis, kad odos vėžio diagnozė mūsų niekada gyvenime nepavytų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene.

Ved. Laura Adomavičienė