Lietuvoje kasmet atliekama apie 4 tūkst. klubo sąnario keitimo operacijų ir apie 2-4 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Tiesa, laukiančiųjų tokios operacijos pacientų eilės gerokai ilgesnės – Valstybinė ligonių kasa (VLK) kasmet sulaukia po 6 tūkst. prašymų kompensuoti tiek kelio, tiek klubo sąnario protezą. Tai reiškia, kad šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 10 tūkst. naujų jau pažengusios osteoartrozės atvejų.

Įdomu tai, kad osteoartozė iš pradžių yra nebyli liga. Pacientai į gydytojus kreipiasi tik paūmėjus sąnarių skausmams, o tai reiškia, kad liga jau progresuoja. Pacientų, kuriems nustatoma osteoartrozė, amžius – labai įvairius, tad teiginys, kad ši liga mus pasiveja senstant, nėra visiškai teisingas.

Pacientui, laukiančiam endoprotezavimo operacijos ir valstybės kompensuojamojo protezo, kyla daug klausimų, abejonių ir maišaties. Pavyzdžiui, dalis gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė nemokamai pacientams skiria pigiausius ir galbūt ne pačios geriausios kokybės protezus. Dėl to dalis pacientų protezo paieškomis užsiima patys ir juos perka savomis lėšomis, vėliau iš ligonių kasų tikėdamiesi kompensacijos. Kiti protezą perka savomis lėšomis norėdami išvengti ilgų laukimo eilių.

Kiek iš tiesų yra kokybiški valstybės kompensuojami protezai? Jei paaiškėtų, kad protezas turėjo defektų, ar už jo keitimą pacientui tektų mokėti iš savos kišenės? Galiausiai kas sukelia pačią osteoartrozę ir ar ši diagnozė reiškia, kad be kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos išsiversti nepavyks?

Laidoje dalyvauja VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvedaras bei Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Petrėtis.

Ved. Laura Adomavičienė