Show notes
Nuo birželio vidurio Lietuvoje pastebimai kyla sergamumas COVID-19 liga. Praėjusią savaitę paros užsikrėtimų skaičius vidutiniškai siekė apie 400 atvejų, o šią savaitę jau peržengėme ir 600 ribą. Nors Lietuvoje koronaviruso sekoskaita laikinai sustabdyta ir konkrečių duomenų apie šalyje plintančius mutavusius variantus nėra, visgi medikų ir epidemiologų bendruomenė įsitikinusi, kad naujai COVID-19 susirgimų bangai postūmį davė naujos omikron varianto atmainos BA4 ir BA5, kurios netrukus turėtų išstumti šiuo metu vyraujantį BA2 potipį.
BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.
Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.
Ved. Laura Adomavičienė
BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.
Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.
Ved. Laura Adomavičienė