„Mes kaip žvėrys, užvyti medžiotojo“, – taip 1941 m. rugsėjį rašė vilnietis Icchokas Rudaševskis. Talentingo paauglio, 1943 m. spalį sušaudyto Paneriuose, dienoraštį išsaugojo jo pusseserė Sorė Vološin, vienintelė iš šeimos per stebuklą likusi gyva. Vilniaus geto dienoraštis, pasaulyje žinomas Holokausto liudijimas, lietuviškai išleistas pirmą kartą. Birželį Vilniaus geto bibliotekos kieme M. Strašūno gatvėje (dabar – Žemaitijos) jį skaitė LMTA studentai. „Viskas turi būti užrašyta“, – rašė Icchokas. Vertėjo, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko teigimu, vaikų dienoraščiai, rašyti Holokausto laiku, kurių Lietuvoje yra išlikęs ne vienas, dar laukia savo vietos kolektyvinėje atmintyje ir bendrame istorijos pasakojime.