„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.Ved. Ignas Klėjus

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.Ved. Ignas Klėjus

„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu.Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą?Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse.

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.Ved. Ignas Klėjus

„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.Ved. Ignas Klėjus

„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.Ved. Ignas Klėjus

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.Ved. Ignas Klėjus

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.Ved. Ignas Klėjus