Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.Ved. Justė Luščinskytė

Menininkui Augustui Serapinui į Italijos Pietų Tirolio regione vykstančią dešimtąją Val Gardenos šiuolaikinio meno bienalę savo kūrinį teko gabenti sraigtasparniu.Kodėl dzūkiškų tarmybių šiais laikais išgirstame vis mažiau, o dzūkavimas virsta nykstančia ypatybe?Šiandien jau devintąjį savo sezoną Lukiškių aikštėje pradės vasaros skaitykla „Vilnius skaito“.Ukrainiečių kalba pasirodė Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“. Šįkart ciklo viešnia klausytoja Renata Bindokaitė.Kodėl tokio didelio populiarumo tarp skaitytojų sulaukė Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knyga“?32-ojo Kristupo festivalio pradžią paskelbs jaunųjų atlikėjų sukurta improvizacijų programa „Expozicija: IV“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos radijo istorija – ne tik Kauno istorija. Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdisi lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.„Dieną tapydavau akademijoje, o naktį – sau. Šioje parodoje yra nakties darbai“, – sako naują parodą Zarasuose pristatantis dailininkas Šarūnas Sauka.Vilniaus savivaldybė Vingio parke prie Neries planuoja naują rekreacinį projektą – pirčių kompleksą: tris modulines pirtis ir visą reikalingą infrastruktūrą, treniruoklius, asfaltuotą įvažiavimą. Kodėl Vingio parkui reikia tokio komplekso?Du maži tarpukario žurnalai – Paryžiuje leistas MUBA ir Vilniuje ėjęs „Jung Vilne“ – vienijo skirtingus modernizmo židinius ir kūrė laisvą, avangardinio meno žaidimą. Apie mažai žinomus kultūros istorijos įvykius – pokalbis su dailės istorike, parodų kuratore Giedre Jankevičiūte ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė kasdien radijo klausosi jau beveik 70 metų. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Vilniuje įteikti 17-ieji nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiais metais daugiausiai apdovanojimų susižėrė Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai.Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Pirmąsias dvi birželio savaites Vilniaus dailės akademija kviečia į baigiamųjų darbų parodą „Graduation Show 2026“.LRT KLASIKA nuo birželio 1-osios pradeda savo vasaros sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Kodėl Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio „Molė Svini“ premjera.„No Shoes“ teatro įkūrėjai Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys Biržuose organizuoja pirmąjį festivalį vaikams ir jaunimui „Kiemas“.Po teismo sprendimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą kyla klausimas, kodėl taip dažnai įsiveliama į istorinės atminties karus?Panevėžyje šalia „Stasys Museum“ bus atidarytas „Miesto pokyčių paviljonas“.Tarptautinio architektūros ir dizaino festivalio BIG SEE laureatu gyvenamųjų namų kategorijoje tapo architekto Artūro Mažeikos ir dizainerės Tomos Bačiulytės projektas „Žalio kiemo namas“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – paskutinė šio sezono premjera – „Geismas“.Žemaitės apsakymas „Marti“ adaptuotas lengvai suprantama kalba.Vienas po kito aiškėja skandalingi atvejai, kai šiuolaikinės literatūros kūriniai generuojami dirbtinio intelekto. Ar prasidėjo naujas kovos už literatūros žmogiškumą etapas? Plačiau apie tai – Europos rašytojų tarybos vadovas, Katalonijos rašytojas ir vertėjas Sebastià Portell ir Lietuvos rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie Jungtinių Valstijų dailės komisijos pritarimą Triumfo arkos projektui, planuojamą parodą apie Agathą Christie ir kuriamą metalo legendos Ozzy’io Osbourne’o avatarą. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.„Kurį laiką man nedavė ramybės grobuoniškumo tema, pasaulinių megastruktūrų kompleksiškumas. Deja, vyksta penktieji karo metai“, – sako parodos „(Ne)saugumo ribos“ kuratorė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Sukurtas „Muzikinis žaidimas – Kernagio leidimas“, kuris leidžia Vytauto Kernagio dainoms ir jo kūrybai pratęsti kelionę ne tik klausantis, bet ir žaidžiant.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“.Ar lietuvių kalbos egzamino rašiniuose turėtų būti taisoma kalba ir kodėl stiliaus klaidas galėtume pavadinti „raudono rašiklio tironija“?Kaip kitose Europos šalyse skatinama fizinių asmenų filantropija ir kaip gerąsias praktikas galime perkelti į Lietuvą?Ar miuziklo „Operos fantomas“ sėkmė Lietuvoje paskatins daugiau tokių pastatymų atvežti į mūsų šalies arenas bei daugiau jų sukurti Lietuvoje?Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Ved. Marius Eidukonis

Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas, muziejininkas, dailėtyrininkas Romualdas Budrys. Kokią muziejininkystės epochą jis įkūnijo ir ką šiandien reiškia jo palikimas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį.Savaitgalį baigėsi Kanų kino festivalis, kuriame šiemet daug dėmesio sulaukė ne tik filmai, bet ir klausimas, kaip kino industriją keičia dirbtinis intelektas. Diskusijas dar labiau sustiprino ir „Oskarų“ akademijos naujovės: DI įrankiai kino gamyboje nėra atmetami, tačiau scenarijaus ir vaidybos kategorijose aiškiau pabrėžiamas žmogaus kūrybinis indėlis. Kaip į naujas taisykles reaguoja festivaliai ir patys kūrėjai? Ar dirbtinis intelektas kine yra tiesiog dar vienas technologinis pokytis, ar jis iš esmės keičia tai, kaip suprantame kiną?Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ kviečia pažvelgti į Lietuvos pajūrio kurortų istoriją – nuo pirmųjų maudyklių Palangoje iki paplūdimių madų, taisyklių, kurhauzų, gydyklų ir viešbučių kultūros.Vilniuje ant kalėjimo sienos Rasų rajone atsiras 117 metrų ilgio kūrinys „Vilniaus istorijos kontūrai“ – penkiolikos istorinių miesto žemėlapių pasakojimas nuo XVIII a. pradžios iki XX a. pradžios. Tuo metu Utenoje gatvės meno kūriniais atgaivinamos mikrorajonų erdvės, įamžinamos vietos istorijos ir atpažįstami miesto veidai. Ką tokie kūriniai pasako apie miestą? Ar jie gali tapti turistinių maršrutų dalimi?Ved. Justė Luščinskytė