Grupė „Bitės“ buvo pirmoji sovietmečiu įkurta moterų roko grupė Lietuvoje. 13 metų nuo 1966-ųjų gyvavęs ansamblis džiugino to meto publiką ir net buvo pakviestas koncertuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau studijinio albumo sovietinė santvarka įrašyti neleido.Grupės daina „Oi tu Rūta“ jau greitai pateks į „Vinilo studijos“ rengiamą 6-7 deš. alternatyvios muzikos Lietuvoje plokštelę. O tai grupės įkūrėjai Jūratei Dineikaitei reiškia daug. Profesionali smuikininkė sulaukusi 30-ties paliko simfoninį orkestrą, kad įgyvendintų neįgyvendinamą svajonę, kuriai davė vardą „Bitės“.Ši istorija – vaistas nuo melancholijos – apie didelę meilę gyvenimui ir dėkingumą viskam, ką jis atneša.Autorė Rūta Dambravaitė

Aistė Virketė Kaune atidarė pirmąją šalyje augalų prieglaudą su gyvybės langeliu. Dabar ji kuriasi naujose patalpose, kur toliau tęsia savo misiją. Aistė suteikia naujus namus pamestiems, paliktiems, apleistiems augalams. Anot jos, tokių atvejų vis daugėja.Aistę galima pavadinti augalų užkalbėtoja, kuri išgirsta augalus, jų poreikius, negalavimus ir savo atjautos gamtai moko ir kitus. Tačiau augalai, tikrai ne vienintelė jos veikla.Autorė Kotryna Lingienė

Vaikų dienos centras „Šypsniukas“ Kazlų Rūdoje veikia daugiau nei 20 metų. Per juos išaugo ne vieną karta vaikų, apsuptų atsidavusių centro darbuotojų rūpesčiu. Viena laukiamiausių „Šypsniuko“ vaikų kelionių metuose - išvyka prie jūros. Atostogos prie jūros nebūtų įmanomos be užsienio lietuvių paramos. Džiaugsmingi vasaros prisiminimai sumišę su šių dienų karantino nežinomybe, o „Šypsniuko“ kasdienybė pasakoja ir apie kitus vaikų dienos centrus Lietuvoje.Autorė Vita Ličytė

Prieš dvidešimt metų kovo 6 d. Kaune protestuodami dėl neišmokamų atlyginimų bankrutuojančio „Inkaro“ fabriko darbuotojai prie įmonės vartų pasistatė palapinę ir pradėjo neterminuotą bado streiką. Pamainomis prie jų budėjo keliasdešimt palaikančių bendradarbių.Po 19 parų, pas streikuotojus atvyko tuometinis Kauno apskrities viršininkas, nešinas plastikiniu maišeliu su 275 tūkst. Lt. Pagal pateiktą sąrašą 51 darbuotojas tądien atgavo uždirbtus pinigus, tačiau kitų streikai tęsėsi iki 2000-ųjų pabaigos. Dalis inkariečių kompensacijų taip ir nesulaukė.Vėliau paaiškėjo, kad fabriką privatizavęs EBSW koncernas per „Inkarą“ išplovė dešimtis milijonų litų.Buvusių inkariečių ir kitų liudininkų prisiminimuose bei išlikusiuose archyviniuose įrašuose atgyja istorija tapę pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio įvykiai.Autorė Vaida Pilibaitytė

2009 metais Justina Mitkaitė sukūrė pasakojimą apie svajotojus. Tai žmonės, kurie mano, kad jiems nepavyko kažko pasiekti ir tie, kurie labai ilgai laukė svajonės išsipildymo, o gal daug paaukoję dėl tikslo suprato savo kelionės beprasmybę. 3 skirtingos svajonių istorijos.Autorė Justina Mitkaitė

Kada liaudies medicina tarpsta? Nuo ko ji vysta? Ir kodėl išlieka? To savęs klausė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Šiemet minime 100-ąsias jos gimimo metines. Visą savo gyvenimą ji paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Ir apie tai, ką sužinojo pasakojo visiems, kas norėjo išgirsti ir suprasti. Tai žmogus, palikęs pėdsaką daugybėje sričių ir žmonių širdžių. Tų kurie ją pažinojo ir tų, kurie pažino Šimkūnaitę iš pasakojimų ir jos knygų.Autorė Rūta Dambravaitė

Iš alpinizmo atskilęs laipiojimas per kelis dešimtmečius tapo ne tik savarankiška, bet ir olimpine sporto šaka. Lietuvoje, kur nėra nei kalnų, nei uolų, jauno sporto atstovai kūrybiškai, lyg spręsdami galvosūkius ant sienos, juda link profesionalumo. Bet daugiausiai drąsos ir kūrybos prireikia, kai atsiduri vienas aukštai ant uolos ir turi kovoti su savo baimėmis.Autorė Sigita Vegytė

Antroji laidos apie Camino Lituano dalis. Su kelią einančių ir jį kuriančių žmonių mintimis bei jų storijomis iki Seinų - Camino Lituano finišo ir pirmojo Camino Polaco sustojimo. Kokie žmogiški ryšiai užsimezga kelyje, ką reiškia kelyje eiti su sūnumi ar teta, jame sutikti gimtadienį ir gerai pravėdinti galvą, kaip kelią gali padėti eiti bendrakeleiviai, ir kaip eiti padeda kelio savanoriai. Kantrybės, savistabos, intuicijos, drąsos, skausmo laikinumo, buvimo akimirkoje pamokos, pirmieji žingsniai ir žingsniuotojai jauname ir spalvingame Camino Lituano kelyje.Autorė Vita Ličytė .

Nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500 kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu. Laidoje - einančių ir kelią kuriančių žmonių mintys ir istorijos. Kaip Camino Lituano keičia vietas, pro kurias kelias eina ir žmones, kurie jame susitinka? Ugnė ir Lukas per medaus mėnesio kelionę vėl atrado žmonių geraširdiškumą, Danguolė etapus eina, kai turi laisvo laiko, Algis mėgaujais ėjimu vienumoje. Jonas sako, kad kelias moko dėkingumo, paprastumo, o sulėtėjusiame tempe lengviau pastebėti gyvenimo stebuklus. Į Beinoraičių klėtelę užsukusius piligrimus pasitinka svetingi šeimininkai ir apsupa Camino de Santiago kelių Ispanijoje atmosfera.Pirma laidos apie Camino Lituano dalis.Autorė Vita Ličytė

Kaip sukurti atminties ženklą viešojoje erdvėje, kad jis aktyviai veiktų žmones, o žmonės veiktų jį? Vilniuje gimusi, Paryžiuge gyvenanti menininkė Esther Shalev-Gerz atrado būdą. Aut. Audra Girijotė