„Režisieriaus fantazijai ribų nėra ir kartais jie neturi žalio suvokimo, kas yra šuo“, – atvirauja šunų dresuotojas Karolis Grigaliūnas, kurio uždavinys, kaip pats sako, yra užtikrinti, kad scenarijus būtų išpildytas, tačiau tuo pačiu būtų tiek sąžiningas šuniui, tiek nekeltų pavojaus aktoriams. Kokie gero aktoriaus-šuns kriterijai? Kas deda parašą, kad „filmavimų metu nenukentėjo joks gyvūnas“? Pokalbis su K. Grigaliūnu, ruošusiu „aktorius“ tokiems filmams kaip „Černobylis“, „Dainos lapei“ ar „Bėgikė“.

„Vienas žaviausių dalykų, kuriuos gali sukurti kinas, tai jausmas, jog supratai kito žmogaus būseną. Iš esmės įsijautei į klausimus, kurie jį kamuoja. Klausimus, neturinčius atsakymų. Klausimus, kurie iš filmo gali persikelti ir į tavo paties gyvenimą. Tą padaro Celine Song debiutas“, – filmą „Praėję gyvenimai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.

Ved. Austėja Kuskienė