Lietuvos kino teatruose rodomas naujausias Sofios Coppolos filmas „Priscila“, kviečiantis pašvelgti į Elvio Preslio ir jo žmonos santykius per Priscilos prizmę. Kodėl filme neskamba rokenrolo karaliaus muzika? Kiek toksiškumo buvo jų santykiuose ir kaip sekėsi bendrauti su pačia filmo heroje? Mintimis dalijasi pagrindinė filmo aktorė Cailee Spaeny.„Dirbtinumo estetika paverčia „Prastus reikalus“ neabejotinai gražiausiu dalyku, kurį mačiau pastaruoju metu. Ir filmu, kurį verta išvysti jau vien dėl jo vizualumo“, - naujausią graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos filmą „Prasti reikalai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Buvome labai jauni ir darėm viską, ką sugalvojom – dangus atrodė pasiekiamas“, – iniciatyvos KINFO.LT gyvavimą, aprėpiantį tiek interneto svetainę, tiek kino apdovanojimus, tiek protmūšius, tiek senų filmų peržiūras, prisimena projektų vadovė Lina Sakalauskaitė. – „Mes esam kino mylėtojai, mes mėgstam filmus, mes žinom, kur vyksta kino festivaliai, mes į juos einam, mes dalinamės ta informacija“. Pokalbis apie kino komunikavimą, entuziazmo paskatintas veiklas ir KINFO.LT veiklą.Kino žurnalistės Ievos Šukytės pokalbis su vokiečių režisieriumi Christianu Petzoldu, pristatančiu naujausią savo filmą „Liepsnojantis dangus“.Ved. Austėja Kuskienė

„Ši sritis – kas ką nori, tas tą daro. Visi yra individualūs – nuo to, kaip jie supranta pasaulį, ką jie kuria, kaip nori ar nenori laikytis taisyklių, iki to, kas kaip jaučiasi… Ir man tai įdomu“, – pastebi audiovizualinės kūrybos srityje dirbanti teisininkė Daiva Jurkonytė. Kodėl aktoriai dažnai neskaito to, ką pasirašo? Kodėl prodiuseriai patys kuria sutartis ir kodėl aktoriams bei kitiems kūrėjams patartina burtis į gildijas, asociacijas ir sąjungas? Pokalbis su D. Jurkonyte apie kino teisę.Ved. Austėja Kuskienė

„Smalsių žmonių, žiūrinčių nekomercinius filmus ir norinčių ne tik tiesiog suvartoti kiną, tikrai yra“, - sako kino kritikė Mantė Valiūnaitė, kartu su draugėmis ir kolegėmis Aiste Račaityte ir Igne Smilingyte įkūrusi kino leidybos kompaniją „Taip toliau“. Pokalbis apie drąsų šuolį į kino leidybos vandenyną, darbą su draugais, iššūkius ir planus.„Filmas „Maestro“ apskritai yra virtuoziškai nufilmuotas ir labai sumaniai integruoja L. Bernsteino sukurtą arba atliktą muziką į dramaturginį audinį. Dėl to jis kartais virsta beveik miuziklu ir aukoja kruopščiai kuriamą dokumentinio tikslumo atmosferą poetinių alegorijų naudai“, – Bradley Cooper juostą „Maestro“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Nors Lietuvoje piratavimo mastai mažėja, vis vien užimame 5 vietą tarp Europos Sąjungos šalių pagal neteisėtą audiovizualinio turinio naudojimą internete. Laidoje „Pilno metro“ vieši Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas, patarsiantis, kaip galime prisidėti prie piratavimo mažinimo. Kaip elgtis, jei mūsų norimo turinio, t.y. filmo nėra legaliose kino platformose? Kokia tikimybė, kad jus, nelegaliai parsisiunčiančius filmus, gali... sugauti? Ir kokio dydžio bauda lauktų?„Nicolas Cage’as sunkiai atpažįstamas, apsunkęs, praplikęs, apžėlęs, ir įsijungia savo ekscentriškąjį vaidybos režimą labai pamatuotai, tik ten, kur to tikrai reikia. Polas Metjusas – vienareikšmiškai tarp geriausių jo sukurtų personažų: apgailėtinas, bet žmogiškas, sykiu ir mielas, ir šlykštus“, – Kristofferio Borglio filmą „Sapnų scenarijus“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis. Karjeros pradžioje jaučiausi taip: visi eina pro duris, o aš turiu lipti per langą,“ – pasakoja prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu. Apie lietuvių kino kūrėjus, be kurių nebūtų dėmesio mūsų šaliai, ir kodėl negalime sau leisti, kurdami filmus, padaryti klaidų ar kažko neambicingo - pokalbis su U.Kim.„Man regis, Roberta yra įdomus, geraširdis žmogus, kuris tiesiog gyvena savo gyvenimą ir bando jį gyventi geriau. Ir to visai pakanka,“ – Elenos Kairytės dokumentinį filmą „Roberta“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Vizualiųjų menų lauke esu 30 metų - čia neįmanoma ilgą laiką būti tokiu pačiu. Įpratau nuolatos eksperimentuoti su forma, temomis ir turiniu - nebegaliu kartoti to, ką jau esu padaręs“, – sako videomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Deimantas Narkevičius, pristatantis pirmąjį Lietuvoje ilgametražį vaidybinį stereoskopinį filmą „Čiulbanti siela“. Apie autentišką dzūkų tarmę, mitologijos svarbą ir trijų dimensijų iššūkius - pokalbis su save „59-erių debiutantu“ vadinančiu Deimantu Narkevičiumi.„Trumpai tariant, R.Scottas imasi visko, bet nieko nesugeba padaryti iki galo. Negelbsti net, kaip jau tapo įprasta, nuostabus J.Phoenixas. Ko gero, net atvirkščiai, – jo veide įskaitomas emocijų ir psichologinių būsenų spektras per kontrastą tik paryškina filmo paviršutiniškumą“, – filmą „Napoleonas“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Režisieriaus fantazijai ribų nėra ir kartais jie neturi žalio suvokimo, kas yra šuo“, – atvirauja šunų dresuotojas Karolis Grigaliūnas, kurio uždavinys, kaip pats sako, yra užtikrinti, kad scenarijus būtų išpildytas, tačiau tuo pačiu būtų tiek sąžiningas šuniui, tiek nekeltų pavojaus aktoriams. Kokie gero aktoriaus-šuns kriterijai? Kas deda parašą, kad „filmavimų metu nenukentėjo joks gyvūnas“? Pokalbis su K. Grigaliūnu, ruošusiu „aktorius“ tokiems filmams kaip „Černobylis“, „Dainos lapei“ ar „Bėgikė“.„Vienas žaviausių dalykų, kuriuos gali sukurti kinas, tai jausmas, jog supratai kito žmogaus būseną. Iš esmės įsijautei į klausimus, kurie jį kamuoja. Klausimus, neturinčius atsakymų. Klausimus, kurie iš filmo gali persikelti ir į tavo paties gyvenimą. Tą padaro Celine Song debiutas“, – filmą „Praėję gyvenimai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Vilniui labai trūksta spalvų ir vietos personažų“, – pastebi režisierė Elena Kairytė, neslepianti siekio, kad jos dokumentinio filmo „Roberta“ pagrindinė veikėja taptų vienu Vilniaus simbolių. Pokalbis su režisiere apie jos debiutinio ilgametražio filmo veikėją Robertą, vadinamąją Z kartą, stebimosios dokumentikos iššūkius ir „dokumentininkus, gyvenančius hardų apsuptyje“.„Ką kinui ir kino festivaliui suteikia atsivėrimas autoriams, atsinešantiems kitų meno sričių kontekstus, taisykles, matymą?“ – klausia kino kritikė Monika Gimbutaitė, apžvelgianti „Scanoramoje“ pristatytus Dainiaus Liškevičiaus „Modernų butą“ ir Deimanto Narkevičiaus „Čiulbančią sielą“.Ved. Austėja Kuskienė

Šiųmetiniame Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatomi net keturi lietuviški trumpametražiai filmai. Tai Pijaus Mačiulskio „Naiku“, Gretos Bertauskytės „Mamytė“; Agatos Tracevič „Plica Pplonica“ ir Silvijos Kuodytės „Aš tave nužudysiu“. Žvėriškumas konkurencingame pasaulyje, artimiausio žmogaus vienišumas, neiššukuojami plaukai ir vidinis susivėlimas bei kriziniais momentais sapnuose pasirodantys mokytojai... Apie filmus inspiravusius potyrius bei mintis, apie kelius į kiną ir kūrybines patirtis - pokalbis su jaunaisiais kūrėjais.Ved. Austėja Kuskienė