„Man jau virš trisdešimt, ir aš visiškai susikoncentravau į distribuciją. Jei būčiau dvidešimtetis davęs interviu, būčiau kalbėjęs apie kino meną aukštom materijom. Dabar aš galvoju: ar galiu iš nekomercinio meninio kino išgyventi ir nusipirkti butą ir mašiną?“ – sako kino kūrėjas Vytautas Tinteris, neseniai pristatęs ilgametražį vaidybinį filmą „Leisk man svajoti“. Pokalbis ne tik apie naujausią filmą, bet ir apie kino kūrėjo universalumą – Vytautas ne tik pats rašo scenarijus, režisuoja, montuoja, kartais pasirodo savo filmuose, bet ir kuria muziką bei animuoja.

„Filmas „Arti“, ačiū Dievui, ne kokia tai atsiskleidimo drama, taikanti šio žanro konvencijas kiek jaunesniems personažams, nei įprasta. Režisieriui rūpi ne seksualinės tapatybės klausimai, bet trapi riba, skirianti vaikystę nuo paauglystės“, – Luko Dhonto filmą „Arti“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Ved. Austėja Kuskienė