Show notes
Du tiesiog labai kiną mylintys vyrukai – Justas Pačinskas ir Darius Voitukevičius – pirmojo karantino pradžioje pradėjo rengti tinklalaidę „Pasiklydę ekrane“. Kaip patys sako, norėjo dalytis filmų, kuriuos sėdintieji namie galėtų pažiūrėti, rekomendacijomis ir palaikyti susidomėjimą kinu. „Pasiklydę ekrane“ susilaukė ne tik neįtikėtino populiarumo, bet ir „išaugo“ iš tinklalaidės rėmų: dabar Justas ir Darius ne tik rengia specialiuosius premjerinius seansus, bet ir kviečia į unikalius maratonus – pavyzdžiui, trijų dalių „Žiedų valdovo“ ar 8 serijų „Hario Poterio“ peržiūras. Kaip kalbant apie kiną laviruoti tarp masių ir intelektualų, tarp komercinių ir autorinių filmų?
„Vytautas Kernagis – retos charizmos asmenybė, iš kiekvieno kadro spinduliuojanti nepakartojama energija ir todėl lengvai prikaustanti dėmesį. Tačiau bet kokio papildomo konteksto stoka lemia, kad ilgainiui filmas pradeda priminti Facebooko, Instagramo ar kokio kito socialinio tinklo vaizdelių srautą. Mėginimas istoriškai įprasminti vaizduojamus įvykius režisieriaus iškeičiamas į betarpiškumą. Arba, veikiau, į jo iliuziją,“- Andriaus Lekavičiaus filmą „Kernagis“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė
„Vytautas Kernagis – retos charizmos asmenybė, iš kiekvieno kadro spinduliuojanti nepakartojama energija ir todėl lengvai prikaustanti dėmesį. Tačiau bet kokio papildomo konteksto stoka lemia, kad ilgainiui filmas pradeda priminti Facebooko, Instagramo ar kokio kito socialinio tinklo vaizdelių srautą. Mėginimas istoriškai įprasminti vaizduojamus įvykius režisieriaus iškeičiamas į betarpiškumą. Arba, veikiau, į jo iliuziją,“- Andriaus Lekavičiaus filmą „Kernagis“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė

