Kodėl po 200 metų Lietuva ir Lenkija vis dar jaučia tuos pačius skaudulius? Gegužės 3-iosios konstitucija, Vilniaus klausimas, Giedroycas — ir klausimai, kurie iki šiol neišspręsti.Prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Barbara Stankiewicz ir prof. Raimundas Lopata atsako į klausimą: ar mes norime susitaikyti, ar tik apie tai kalbame?Šiame epizode:- Ar Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo Lietuvos dokumentas — ar dokumentas prieš Lietuvą?- Kur dingo "draugiškas Lenkijos elitas"?- Giedroyco ULB koncepcija: kodėl Lenkijai reikalinga nepriklausoma Lietuva?- Lietuvos lenkai — vienalytė mažuma ar skirtingų tapatybių mozaika?- Bendradarbiavimo siekis ir stringanti partnerystė — kodėl geri norai virsta tuščiomis deklaracijomis?- Kas reikalinga, kad santykiai taptų ne tik deklaratyviai, bet ir praktiškai geri?- Dubingių ir Glitiškių žudynės — ar įmanomas bendras kryžius kaip susitaikymo simbolis?📺 Liberalūs pokalbiai — politika, istorija, idėjos. Tinklalaidę veda Raimundas Lopata ir Jonas Vitkauskas

Europos gynyba šiandien atrodo kaip didelis pažadas: šimtai milijardų eurų, naujos programos, bendri pirkimai, gynybos pramonės stiprinimas, kalbos apie Europos gynybos sąjungą ir net apie europinį NATO ramstį. Tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar Europa turi ne tik pinigų, bet ir politinės valios gintis?Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su politologu, prof. Tomu Janeliūnu ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi apie tai, kaip keičiasi Europos saugumo architektūra po Rusijos karo prieš Ukrainą.Ar 800 mlrd. eurų Europos gynybai gali virsti realiais pajėgumais? Ar SAFE programa ir bendri gynybos pirkimai sustiprins Europą, ar vėl paskęs nacionaliniuose interesuose? Ar Europos Sąjunga pajėgi sukurti tikrą gynybos sąjungą? Ir kur šiame procese yra Lietuva – prie sprendimų stalo ar paraštėse?Pokalbyje aptariame:– kodėl pinigai savaime dar nereiškia saugumo;– ar Europa gali pasirengti gintis be JAV garantijų;– kodėl bendri standartai gynybos pramonėje tampa kritiniu klausimu;– ką reiškia Europos gynybos sąjungos idėja;– ar Ukraina galėtų tapti šios naujos saugumo architektūros dalimi;– kodėl Lietuvai gali neužtekti vien kalbėti apie grėsmes – reikia aktyviai dalyvauti iniciatyvose;– kas galėtų tapti naujuoju Europos gynybos lyderystės centru.Tai pokalbis apie Europos istorinį egzaminą: pinigų gynybai lyg ir atsiranda, bet ar atsiras valios, greičio ir lyderystės?Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“, jei jums svarbu suprasti, kur juda Lietuvos, Europos ir Vakarų politika.#LiberaliųPokalbiai #EuroposGynyba #LietuvosSaugumas #NATO #EuroposSąjunga #Ukraina #Gynyba #TomasJaneliūnas #PetrasAuštrevičius #RaimundasLopata

Lietuvos ekonomika, verslas, inovacijos, investicijos, fintech ir saugumas – kas šiandien kuria Lietuvos pranašumą, o kas jį stabdo?Šiame „Liberalūs pokalbiai“ epizode aptariame Lietuvos ekonomiką iki 2028 metų: verslo lankstumą, reguliavimą, vienaragius, gynybos pramonę ir valstybės vaidmenį.Ar Lietuva dar moka ne tik konkuruoti, bet ir inovuoti? Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu ir finansų sektoriaus ekspertu Sauliumi Racevičiumi apie Lietuvos ekonomiką, investicijas Lietuvoje, eksporto situaciją, fintech sektorių, vienaragius, aukštąsias technologijas, gynybos pramonę, degalų kainas, infliaciją, reguliavimą, švietimo sistemą ir antros pakopos pensijų reformą.Šiame epizode keliami klausimai: ar valstybė padeda verslui, ar jį stabdo? Ar Europa per daug reguliuoja? Ar Lietuvos verslas vis dar turi lankstumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti? Ką Lietuva turi padaryti dabar, kad ekonomikos augimas, inovacijos ir investicijos neišsikvėptų?Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“, jei jums įdomi Lietuvos ekonomika, politika, verslas, investicijos, inovacijos ir valstybės ateitis.

Politinėmis partijomis pasitikima vis mažiau — ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje. Ar tai laikina krizė, ar jau gyvename senojo partinio modelio saulėlydyje?Ar politinės partijos dar tebėra gyvas demokratijos įrankis, ar jau tampa atgyvenusiu dariniu? Klasikinės masinės partijos, paremtos aiškiomis ideologijomis ir griežta hierarchija, vis sunkiau atitinka šiandienos realybę — jų vietoje iškyla vienkartinės, personalistinės, rinkimams pritaikytos struktūros.Trys profesoriai – Lauras Bielinis, Gintautas Mažeikis ir Raimundas Lopata – analizuoja, kodėl industrinės epochos partijų sistema byra ir kas ją pakeis:— Kodėl kompetentingi žmonės vengia partinės politikos?— Vienkadenciniai judėjimai: iškyla greitai, išnyksta taip pat greitai — ar tai ateitis?— Ar partijos virsta tik valdžios paėmimo ir išlaikymo mechanizmais?— Dirbtinis intelektas politikoje — kur baigiasi pagalbinis instrumentas ir prasideda pavojinga riba?— Kokia politika gali ateiti po mums pažįstamos partinės sistemos?

Ko verta Lietuvos kultūra? Ir kodėl sistema, kuri turėtų ją palaikyti, dažnai dirba prieš save?Lietuvos muzikos rinka 2024 m. — 308 mln. eurų. Ed Sheerano du vakarai Lietuvoje — 8,2 mln. eurų. Tiek pat, kiek visa Lietuvos sporto industrija (be Kauno Žalgirio) uždirba per metus. Tačiau Lietuva vis dar nežino, ką su tuo daryti.Pokalbyje su kultūros prodiuseriu Lauru Lučiūnu, instituto "Liberalis" vadovu profesoriumi Raimundu Lopata ir laidos vedėju Jonu Vitkausku analizuojame kultūros politiką, pinigų srautus ir sisteminius trūkumus, kurie stabdo Lietuvos kultūros sektoriaus augimą.Šiame epizode:— Kultūros ministerija vs. Ekonomikos ministerija: kas iš tikrųjų lemia kultūros sektoriaus ateitį?— LRT ir politika: ciklas, kuris kartojasi prie kiekvienos valdžios— Mecenatystė Lietuvoje: 142 vieta iš 145 pasaulyje — kodėl?— Stadionai kaip kultūros infrastruktūra: Kaunas gali, Vilnius — kažkodėl ne— „Žvaigždžių rojaus" idėja: kaip pritraukti pasaulines žvaigždes mokesčių lengvatomis

Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode kalbame apie tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje, integracijos problemas ir lietuvių kalbos išmokimą. Kodėl daliai vaikų lietuvių kalba vis dar netampa natūralia gyvenimo dalimi? Kodėl integracija dažnai lieka popierinė? Ir kokias pasekmes tai kuria tiek mokiniams, tiek visai Lietuvos visuomenei?Apie tai kalbamės su istoriku ir mokytoju Danieliu Tučkovskiu. Epizode kartu su Raimundu Lopata ir Jonu Vitkausku jis iš mokyklos vidaus pasakoja, kaip realiai atrodo tautinių mažumų mokyklų situacija šiandien: nuo lietuvių kalbos mokymo iki vadovėlių trūkumo, nuo ukrainiečių vaikų integracijos iki uždarų bendruomenių ir vadinamųjų „mokyklų getų“.Pokalbyje aptariame:– kodėl tautinių mažumų mokyklose stringa integracija;– ar daugiau lietuvių kalbos pamokų iš tikrųjų sprendžia problemą;– kaip lietuvių kalbos mokymas veikia rusų, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių vaikus;– kodėl dalis mokinių ir šeimų gyvena atskirame kalbiniame bei informaciniame pasaulyje;– ką valstybė per ilgai ignoravo švietimo politikoje;– kokios šios situacijos pasekmės stojimui, darbui, pilietiškumui ir ateities galimybėms.Tai pokalbis ne tik apie švietimą. Tai pokalbis apie kalbą, tapatybę, integraciją ir apie tai, ar Lietuva vis dar susiskaldžius į atskiras visuomenes.Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“ ir žiūrėkite naujus epizodus kiekvieną ketvirtadienį .#LiberaliųPokalbiai #Švietimas #Integracija

Lietuva atsidūrė nepatogioje vietoje: tarp Maskvos spaudimo, Vašingtono interesų ir savų radikalų, kurie vis drąsiau lipa į politinį centrą. Klausimas jau nebe vien kas laimės kitus rinkimus. Klausimas – kur apskritai juda valstybė.Šiame epizode Jonas Vitkauskas, prof. Raimundas Lopata, Vytautas Bruveris ir Petras Auštrevičius kalba apie radikalėjančią politiką, silpnėjantį centrą, tradicinių partijų krizę ir geopolitinį foną, kuris Lietuvai tampa vis mažiau teorinis. Nuo Vašingtono signalų iki Maskvos logikos, nuo rinkėjų nusivylimo iki klausimo, ar demokratinis centras dar turi jėgos atsitiesti.Tai pokalbis apie Lietuvą, kuri ieško kelio tada, kai aplink vis daugiau triukšmo, spaudimo ir pagundos rinktis paprastus, bet pavojingus atsakymus.#LiberalūsPokalbiai #LietuvosPolitika #VytautasBruveris #PetrasAuštrevičius #RaimundasLopata #JonasVitkauskas #Geopolitika #Radikalizacija #Ukraina #Europa

Ar Vilnius šiandien turi aiškią kryptį, ar sostinė vis dar sprendžia problemas po vieną?Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir Raimundas Lopata kalbasi su Simonu Gentvilu ir Vytu Lūžiu apie Vilniaus problemas ir miesto ateitį: šildymą, kamščius, būsto trūkumą, metro idėją, viešąjį transportą, renovaciją ir sostinės vizijos stoką.Kodėl Vilniuje vis dar tiek daug klausimų dėl šildymo?Ar kamščiai yra neišvengiama sostinės kasdienybė?Kodėl būstas brangsta, o miesto plėtra dažnai atrodo be aiškios krypties?Ar Vilniui reikia metro, ar pirmiausia trūksta ne infrastruktūros, o politinės valios ir miesto strategijos?Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“, jei jums įdomūs pokalbiai apie politiką, miestus, visuomenę, urbanistiką ir Lietuvai svarbius sprendimus.#LiberalusPokalbiai #Vilnius #Urbanistika

Kokia yra tikroji Kovo 11-osios kaina, kai liberalizmas prisnūdo, o politikoje nemoralumas tampa veiksminga strategija? Pokalbis su Pauliumi Gritėnu apie tai, kodėl tradicinė politika nebeveikia, kur dingo lyderystė ir ar mūsų valstybės pamatai atlaikys naujojo pasaulio iššūkius.36-ajame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir Raimundas Lopata analizuoja Lietuvos raidą po Nepriklausomybės atkūrimo. Kodėl visuomenėje gilėja atskirtis, o politinis elitas praranda ryšį su piliečiais? Diskutuojame apie Vakarų liberaliosios demokratijos trapumą ir būtinybę ieškoti naujo visuomenės susitarimo, kol dar nevėlu.Prenumeruokite kanalą, kad nepraleistumėte argumentuotų pokalbių apie politiką ir mūsų valstybės ateitį!⏱️ Temos- Kovo 11-osios iliuzijos: kokią Lietuvą iš tiesų sukūrėme?- Kodėl liberalizmas prisnūdo ir užleido vietą populizmui?- Ciniška realybė: kai nemoralumas tampa sėkminga politikos strategija- Nematomas lūžis: auganti visuomenės atskirtis ir elito bejėgystė- Naujas visuomenės susitarimas: ar Lietuvos demokratija išliks?

Ar Lietuva virsta pigios darbo jėgos šalimi, kurioje ruošiami tik darbininkai norvegų žuvies fabrikams? Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius atvirai apie Lietuvos talentų nutekėjimą, kartais apgailėtiną valstybės požiūrį į mokslą ir teisėkūros absurdus, kurie žlugdo valstybės viziją. Kodėl geriausi mūsų protai renkasi Harvardą, o verslas ir mokslas dažnai nesuranda bendros kalbos?🎙️ Dalyvauja: Jonas Vitkauskas, prof. Raimundas Lopata, V. Nekrošius (LMA)Apie ką kalbam:- Kodėl talentai išvažiuoja: pinigai, greitesni keliai, paskolos, gyvenimo logika- Olimpiadų „auksiniai“ vaikai: kvietimai ateina greičiau nei Lietuva spėja sureaguoti- Ką valstybė (ir verslas) galėtų daryti, kad bent dalis geriausių grįžtų arba pasiliktų- Mokslas „balais“ ir „citavimais“ vs realus turinys ir ekspertų vertinimas- „Publikacijų fabrikai“, bendraautorių „prisirašymai“, plėšrūs žurnalai – kaip tai gadina sistemą- Mokslas + verslas: gražių pavyzdžių yra, bet kodėl sisteminis bendradarbiavimas silpnas- Kodėl politikoje trūksta poveikio analizės ir sprendimų, paremtų duomenimis- Koks LMA vaidmuo: ne tik garbė, bet ir proaktyvus mokslo balsas valstybės sprendimuose💬 Klausimas tau: ką Lietuva realiai turėtų daryti, kad geriausi protai dirbtų čia – o ne „mums iš toli mojautų“? Parašyk komentaruose.🔔 Jei patinka tokie pokalbiai – prenumeruok „Liberalius pokalbius“