„Jeigu eini teisingu keliu, Dievas visada padeda“,- sako Trakų rajono Daniliškių gyvenvietės sentikių bendruomenės pirmininkė Arianda Šostak, kurios troškimas išsaugoti ateinančioms kartoms gyvą tikėjimą ir maldos namus per dešimtį metų atkaklaus rūpesčio ir pastangų sulaukė vaisių. Sekminių dieną sentikiai iš daugelio Lietuvos miestų ir net Lenkijos atvyko į iškilmę - Švč. Trejybės cerkvės atšventinimą. VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. dr. Grigorijus Potašenko pristatė knygą „Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė". Autorius pasakoja apie vieną iš devynių valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendrijų ir kuo jai svarbi Daniliškių cerkvė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Daug buveinių

Mažoji studija. Daug buveinių

Lietuvos evangelikų liuteronų XV sinodas patikėjo Mindaugui Sabučiui Bažnyčios vairą dar vienai, devynerių metų kadencijai. Kokie ganytojo uždaviniai laukia, kokių sprendimų tikisi parapijų kunigai ir pasauliečiai? Kaip pavyksta išlaikyti tą pačią kryptį ne tik Lietuvos, bet ir JAV bei Vokietijoje veikiančiose liuteronų bendruomenėse? Koks Bažnyčios požiūris į civilinės sąjungos įstatymą, Estijai įteisinus tos pačios lyties santuokas, į Stambulo konvenciją ir pagalbą ukrainiečiams Rusijos agresijos akivaizdoje? Pokalbyje aptariama ir bendrystė su Konstantinopolio patriarchatą pasirinkusiais Lietuvos stačiatikiais.Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Seimui paskelbus šv. Juozapato Kuncevičiaus metus ne vienam kilo klausimas, o kas tas Juozapatas? Įvairiuose Lietuvos miestuose įvykę ir būsimi renginiai - puiki proga pažinti šv. Juozapato asmenį, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkarpą, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius, Bažnytinės unijos ir unitiškos kultūros paveldą, kurio ryškiausias pavyzdys - Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia. Pasakoja istorikė ir paveldosaugininkė, Lietuvos vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

VDU prof. dr. Artūras Lukaševičius mano, kad daugelio kūno ir dvasios ligų priežasties verta paieškoti nuodėmingame žmogaus gyvenime, tad sukūrė programą tikslu padėti tiems, kurie nori pasirūpinti „dvasios ekologija“ ir pasveikti nuo priklausomybių, nerimo, streso pasekmių, o gal net užkardyti vos pastebėjus pirmuosius simptomus. Laidoje pokalbis apie programą „Dvasios ekologija visiems“.

Apie tą patį krikščionišką tikėjimą, bet skirtingą ortodoksiją Vilniuje, Maskvoje ir Paryžiuje. Tremtinių šeimoje Rusijoje užaugęs ir ten įgijęs išsilavinimą kompozitorius Viktoras Miniotas pasakoja apie savo tarnystę Maskvos patriarchato stačiatikių vyskupijoje Vilniuje, sprendimo palikti bendruomenę, kurioje išbuvo 20 metų, priežastis ir sugrįžimą prie muziko profesionalo karjeros, derinant ją su veikla naujoje Bažnyčios bendruomenėje.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kompozitorius, stačiatikių arkidiakonas Viktoras Miniotas maloniai sutiko pasidalinti ilgos kelionės nuo Rusijos iki Lietuvos ir nuo Maskvos iki Visuotinio Konstantinopolio patriarchato prisiminimais, kelionės, trukusios 60 metų. Pašnekovas pripažįsta, kad blogas gyvenimas Rusijoje priminė, kad yra lietuvis, o Maskvos patriarchato veiksmai priminė, kad Ortodoksija nėra tik Rusijos ir rusų Bažnyčia.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Lietuvoje dažnas pilietis, paklaustas apie religijas Lietuvoje, veikiausiai nesunkiai įvardytų kelias pagrindines, tradicinėmis valstybės pripažintas religines bendrijas: katalikus, stačiatikius, evangelikus liuteronus ir reformatus, galbūt prisimintų žydus judėjus, gal net karaimus, nes juk kas nebuvo Trakuose ir nevalgė kibinų! Tačiau Lietuvoje turime gerokai daugiau religijų ir žinoma, jas praktikuojančių tikinčiųjų. Ką apie jas žinome? O ar turėtume domėtis? Vytauto Didžiojo Universiteto profesorė, dr. Milda Ališauskienė mano, kad domėtis verta ir reikia, nes tai mūsų, Lietuvos istorija, mūsų dabarties tikrovė, kurioje bet kurios religijos vaidmuo yra svarbus visuomeniniu, socialiniu, kultūriniu požiūriu.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie Vilnių ir vilniečius XVI- XVII amžių sandūroje. Kiek svarbi buvo tuo laiku tautinė ir religinė tapatybė Vilniaus gyventojams? Ką galima pasakyti apie pasiskirstymą pagal tautybę ir religiją, žvelgiant į vilniečių gyvenamą vietą? Ar iki šių dienų išlikę gatvių pavadinimai, tokie kaip Vokiečių, Rusų ( stačiatikių kunigo Gintaro Sungailos pastebėjimu derėtų pervadinti šią senamiečio gatvelę į Rusėnų), Bernardinų ar Dominikonų, Mečetės ir pan., istoriškai žymi ir tam tikras salas, kuriose galbūt buvo rūpinamasi gera kaimynyste pagal tautybę ir religiją? Vilniaus 700 gimtadienio proga viešojoje erdvėje karštai svarstyta, kas yra ir kas nėra tikras vilnietis. Ar vilnietiškoji tapatybė buvo svarbi XVII a. pradžioje? Įžvalgomis ir tyrinėjimų rezultatais dalijasi Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Klovas.Redaktorė Jūratė Kuodytė