Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas.„Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Meksiko mieste į religinę procesiją kasmet besileidžiančius klounus, seniausiame Vokietijoje Dresdeno kalėdiniame turgelyje kepamą pyragą, Kopenhagos kanaluose Šv. Liucijos dieną švenčiančius šimtus baidarių bei vegetarišką Prancūzijoje vyksiančių Olimpinių žaidynių meniu.„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Panevėžyje menininkas Stasys Leonavičius rengia akciją-performansą „Stasys2“. Jis Panevėžio gatvėmis stums ir temps vaivorykštės spalvomis nudažytą spintą. Tai menininko reakcija į tai, kad Panevėžio gimtadienio šventės eisenoje jam nebuvo leista dalyvauti su kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vėliava, taip pat nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Saulius Leonavičius po šio situacijos paliko centro vadovo poziciją, bet visa tai inspiravo jo naująjį projektą. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje kūrėjas pasakoja apie socialinio meno svarbą ir būtinybę menininkams būti socialiai aktyviems.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota, įtampos ar nacionalinio naratyvo pagrindu konstruota Vilniaus vizualinė tapatybė.Šiandien 80 metų jubiliejų pasitinka solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė. Reikšmingą laiką ji praleido operos scenoje, kol nusprendė atsidėti koncertinei karjerai, o ypatingai lietuvių kompozitorių muzikos improvizacijoms. Taip ji tapo daugelio ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmąją atlikėja.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Booker‘io premijos laureatas Paul‘as Lynch‘as, metų žodžiu išrinktas žodis „autentiškas“, Monos Lizos paveikslo dilema bei kalėdinė muzika, kuri ne visiems kelia džiaugsmą.Kaip socialinėms reikmėms gali būti panaudojamas už nusikaltimus konfiskuotas nekilnojamasis turtas? Šiuolaikinio meno kuratorė Valentina Sansone Italijos mieste Palerme padėjo visuomenei grąžinti ir kultūrai pritaikyti beveik 2 dešimtmečius apleistą, iš nusikaltėlių konfiskuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar ji domisi, kaip panašų modelį galima pritaikyti Lietuvoje.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.„Man asmeniškai šitas visas procesas suteikė atvirumo prieš save patį. Kai išgirsti tiek daug atsivėrusių žmonių, tikrai pats pradedi galvoti, ko tu pats nepasakai“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, kurio muzika skamba premjerinėje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Įsivaizduokim – gydytojas baigė studijas, pradėjo praktikuoti ir niekas nekvestionuoja, kad jis yra gydytojas. Tuo metu menininkui, be to, kad jam reikia užsiimti kūryba, reikia nuolat įrodinėti, kad ta kūryba yra kažko verta – verta eksponuoti, verta įsigyti“, – svarstydamas apie menininko darbo vertinimą visuomenėje, sako sociologas Tadas Šarūnas.Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekė Elenos Kairytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Roberta“.Poetė Patricija Gudeikaitė išleido debiutinę knygą „Kontaktas“. Teatrališkos knygos autorė tvirtina, kad rašymas jai panašus į maldą.Menininkas Mantvydas Vilys sako, jog pastaraisiais metais yra paniręs į instaliacijų ir objektų kūrimą, kurių konstrukcijoje atpažįstamas tradicinių sodų motyvas. Jis pristato parodą „Dangaus sodų namai”.„Sendaikčio indeksas“ parodo ne tik perkamosios galios santykius, bet atskleidžia labai gilias miesto realybės būsenas“, – sako šio indekso autorius, menotyrininkas Ernestas Parulskis.Antipopulizmas laimi prieš populizmą lenkų kine, akcentuoja kino tyrėja, Centrinio Lankašyro universiteto ir Gdansko universiteto profesorė Ewa Mazierska. Anot jos, populizmas nėra savaiminis blogis, o antipopulistai savo filmuose kartais net ryškiau reiškia tam tikrą ideologiją.Poetas Antanas A. Jonynas šiandien mini savo 70 metų jubiliejų. Kūrėjas pasakoja, kad poezija visuomet turės savo skaitytoją, tačiau niekada nevirs masiniu reiškiniu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriama tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Indas Prašant Rana rašo knygą apie Visaginą. Ja nori Lietuvai ir pasauliui paaiškinti, kad Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame dauguma rusakalbiai gyventojai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: apie atšiaurioje Norvegijos saloje saugomą žmonijos istoriją ir meną, Madrido muziejuje eksponuojamas paveikslų nugarėles bei amerikiečių mokinių pjesių konkursą, kviečiantį rašyti apie ginkluotą smurtą šalies mokyklose.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Ar žinote, kad Kaune egzistuoja slaptas klubas pavadinimu „Mano vaikas irgi ėjo į „Etiudą“? Darželis, kuriame ugdymas grįstas menų metodu, mini 30-metį.Teatro režisierė Laura Kutkaitė sako, kad būtų dar radikalesnė, bet tam trūksta drąsos. Pirmajame pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Sirenų tyla“ apie seksualinio pobūdžio smurtą Lietuvos teatre kalbėjusi režisierė dabar kviečia į premjerą „Teiresijo krūtis“ – dialogą lytiškumo, seksualumo, teisės į savo kūną klausimais. Pokalbis su Laura Kutkaite apie teatrą, kuris kvestionuoja pats save, vyriškas savybes, kurias perima dėl savo pozicijos kovojančios moterys kūrėjos, radikalumą ir drąsą mene.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų sudarytas technoorganizmas – tokia Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“.Kas yra Gurjevo košė, kaip paruoštus grikius valgydavo Smetona, ir kokiu patiekalu svečius vaišindavo Stulginskis? Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė Lietuvos gastronomijos savaitės proga ves gastronomines ekskursijas.Maisto tyrėjas Jonas Palekas ir performanso menininkė Goda Palekaitė kviečia į eksperimentinių gėrimų ragavimo sesiją, įkvėptą istorinės medicinos teorijos apie esminius keturis žmogaus kūno skysčius.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie mirusiųjų pagerbimo šventės tradicijas pasaulyje, lankytojams Italijoje atveriamą iki šiol nematytą Mikelandželo išpieštą erdvę bei praėjusią savaitę mirusį amerikiečių aktorių, serialo „Draugai“ žvaigždę Matthew Perry.„Jei labiau įsigilini, susipažįsti su žmonėmis, kurių dėka tavo namuose stovi kalėdinė eglutė, atsiranda emocinė sąsaja, jungianti tūkstančius kilometrų“, – sako kino režisierius Artūras Jevdokimovas. Jo dokumentika apie Danijoje iš Sakartvele gaunamų sėklų auginamas kalėdų eglutes Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ drauge su dar 4 lietuvių režisierių kino juostomis varžosi dėl geriausio Baltijos šalių filmo titulo.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Jis „Kultūros savaitei“ parengė komentarą „Pasakyk, kas tu esi, pasakysiu, koks tavo biudžetas“.Niujorką į Lietuvos kaimą iškeitęs Arūnas Kulikauskas teigia: civilizacija naikina žmones, o visažinystė ir auksaburnystė yra didžiausios mūsų ligos. Kodėl Arūnas iškeitė Niujorką į gyvenimą Veprių krateryje? Kur, jei ne Lietuvoje, jis galėjo apsigyventi? Kodėl kūrėją gąsdina progresas ir evoliucija?Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. iš filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo geriausiu metų filmu „Sidabrinėse gervėse“ pripažintas Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“.Gargždų parke vakar atidengta kunigui, rašytojui, visuomenininkui Mykolui Vaitkui atminti skirta skulptūra. Vis dėlto, ne visiems gargždiškiams būtent šio asmens atminimas pasirodė geriausias sprendimas.Prieinama knyga – tai tinkama visiems, tiek įprastai skaitantiems, tiek skaitymo sunkumų turintiems, neregiams ar silpnaregiams. Kaip atrodo tokia prieinama knyga, kokiu būdu ji skaitoma bei kokio dydžio auditorijai Lietuvoje ji reikalinga?Europos kultūros sostine kitąmet jau antrą kartą taps miestas Estijoje. 2011-aisiais kultūros sostinės titulu džiaugėsi Talinas, 2024-aisiais jis atiteks Tartu. Kultūros sostinės kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Šią savaitę įsiliepsnojus diskusijoms dėl Helovino pavojaus Vėlinių tradicijoms, etnologė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė primena, kad Lietuva, kaip tauta, iki šiol patyrė kur kas daugiau sukrėtimų ir įtakų nei Jungtinėse Amerikos valstijose išpopuliarėję karnavalai.„Tikrasis privatumas nedera su „virtualybės tinklų“ veiksmais: skelbiu, demonstruoju, šokiruoju, provokuoju, dirginu, mėgstu arba nekenčiu, kaltinu arba teisinu, pataikauju arba blokuoju <…> Tai aplinkybės nesibaigiančiai dramai“, – komentare apie privatumo krizę svarsto rašytoja Sandra Bernotaitė.Mados dizainerė Morta Nakaitė nenori įkurti savo mados imperijos. Jai patinka būti mažu organizmu, kurti savo miniatiūrinėje studijoje ir kovoti su dizaineriams keliamais lūkeščiais daryti „pigiau, greičiau, daugiau“. Pokalbis su Morta Nakaite apie išskirtinius jos kūrybos simbolius, absurdą ir skurdą mados dizaine bei modernų lietuviškumą, kurį ji supranta ne kaip etninius raštus ir mums visiems žinomus kanonus, o kaip asmeninius prisiminimus, regėtus vaizdus, sodybų elementus, laukus ir tolius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Pasakyti „esu klasikinės muzikos kūrėjas“, tai lyg pasakyti „esu nuobodžiausias žmogus planetoje“, – sako kompozitorius David‘as Lang‘as. „Grammy“ laureatas ir „Oskaro“ nominantas parašė specialų kūrinį Vilniui, kurio pasaulinė premjera įvyko šią savaitę.Vienas populiariausių turistinių objektų Paryžiuje – Per Lašezo kapinės, į kurias įvairių menininkų gerbėjai plūsta apžiūrėti kūrėjų kapų. Kaune tokios vietos atitikmuo galėtų būti Petrašiūnų kapinės. Bet artėjant Vėlinėms randasi ir daugiau būdų prisiminti ir pagerbti, pavyzdžiui, mėgstamus menininkus. Kaune galima išvysti pomirtines rašytojų kaukes.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį. Pasaulinė filmo premjera įvyko prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje, čia jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą dokumentikos kategorijoje. Kaip sako pati režisierė, vieni eina į bažnyčią, kiti — į dūminę pirtį. Kodėl estams ji tokia svarbi?Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie naują rašytojo Salmano Rushdie knygą, kurioje jis aprašo pasikėsinimą jį nužudyti, netikėtus meno detektyvo iš Olandijos radinius, pirmąją moterį dirigentę, vadovausiančią Berlyno koncertų rūmams.„Pačiais pirmaisiais metais niekas iš komercinių prekės ženklų netikėjo, kad muziejus gali nuveikti kažką tokioje apimtyje, kalbant apie matomumą, reikšmę visuomenei, įtaką, kad būtų verta investuoti“, – sako penkmetį švenčiančio MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę Vilniaus senasis teatras paminėjo 110-ąją sukaktį. Lenkų teatras, po daugybės skirtingų etapų galiausiai tapęs Vilniaus senuoju teatru, laikomas seniausiu sostinės teatru.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Pasaulio kultūros apžvalgoje: liudijimai gyvų likusių žmonių, kuriuos Izraelyje vykusiame muzikos festivalyje užpuolė Hamas teroristai, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas dėl meno kūrinių, pavogtų iš buvusių kolonijų sugrąžinimo, bei iki šiol neatrasta elektroninė Indijos muzika iš 7-ojo dešimtmečio.Kaip nauji visuomenės iššūkiai atsispindi ir keičia šeimos bei kalendorines šventes, lyčių ir giminystės sampratas? Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyksta konferencija „Šiuolaikiniai šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai“.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmonių teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išsirinko šių metų laimėtojus. Kas ir kodėl šiemet tapo geriausiais mugės menininkais?Lietuvių režisierius Jokūbas Brazys savo dienas dabar leidžia Ukrainoje. Jis vienas tų retų užsienio kūrėjų, kuris ryžosi atvykti čia ir darbuotis su ukrainiečių aktorių trupe. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie netikėtus iššūkius atvykus darbuotis į Ivano Frankivską, ir apie tai, kaip skambančios sirenos pakeičia režisūrinius sprendimus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė