Mėsinių galvijų augintojai stabdo investicijas, atsisako plėtros planų ir pripažįsta, kad padėtis sektoriuje darosi vis sudėtingesnė. Apie krizės priežastis, ūkininkų nuotaikas ir ateities perspektyvas pasakoja Nerijus Gricius, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas. Taip pat apsilankome pirmą kartą surengtame jaunųjų bulių aukcione, kuriame savo augintinį pristatė ir Kupiškio rajono ūkininkas Egidijus Černius.Ūkininkas ir perdirbėjas Vytautas Vyskupaitis prisimena, kaip prieš dešimt metų patikėjo trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėja. Šiandien jis sako, kad grandinė surūdijo, o vietos gamintojams prasibrauti į viešąjį maitinimą vis dar nėra paprasta.ved. Kristina Toleikienė

Visame pasaulyje alpakos auginamos dėl vertingos vilnos, tačiau Lietuvoje ji vis dar laikoma ne ūkyje sukurtu produktu, o žemės ūkio atlieka. Augintojai sako, kad toks požiūris stabdo sektoriaus plėtrą ir menkina jų veiklą. Apie alpakų augintojų problemas, pasiekimus ir siekį būti pripažintiems veislininkystės sektoriuje pasakoja Alpakų ir lamų augintojų asociacijos vadovė, ūkio „Nemuno alpakos“ įkūrėja Agnietė Pranckūnienė ir ūkio „Miško alpakos“ savininkė Ieva Mačiūtė-Pajaujė. Pokalbyje dalyvauja ir žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.Artimieji rūpinasi kapavietėmis, o seniūnijoms tenka prižiūrėti veikiančias kapines, senąsias kapines ir atminimo vietas. Vis dažniau susiduriama su apleistomis kapavietėmis, tačiau Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė sako, kad senų kapų nereikėtų skubėti naikinti. Pasitaiko atvejų, kai net po daugelio metų sugrįžę žmonės ieško artimųjų kapų, o jų neradę tai išgyvena labai skaudžiai. Be to, vis daugiau gyventojų siekia išsaugoti senas kapavietes, kurios ilgainiui tampa kelių kartų šeimos amžinojo poilsio ir atminimo vieta.Ved. Kristina Toleikienė

Moderniame pieno ūkyje Tauragės rajone darbuojasi jauna šeima, Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Jau trečius metus šeima darbuojasi robotizuotoje fermoje ir laiko 120 melžiamų karvių. Veterinarės išsilavinimą turinti Viktorija sako, kad visi šeimos finansai ir laikas yra investuojamas į pieno ūkio plėtrą. Tiesa, šis sezonas apie naujas investicijas galvoti neleidžia. Ūkininkė tikina, kad ir tos milijoninės paramos neturės jokio reikšmingo poveikio.Gyvybingų kaimiškų vietovių sąlyga – aktyvios bendruomenės. Tokia yra ir Plungės rajone veikianti Glaudžių seniūnaitijos bendruomenė „Dvarkiemis“. Nors gyvuoja dar neilgai, bet veiklų apstu. Jos leidžia žmonėms ne tik jaustis reikalingiems, bet ir prisideda prie sveikatingumo.Ved. R. Simanavičienė

Pastaraisiais mėnesiais Nacionalinė mokėjimo agentūra minima dėl Europos prokuratūros atliekamų tyrimų, galimų korupcijos istorijų ir vadovybės permainų. Tačiau Kaišiadorių rajono ūkininko Karolio Kanapecko istorija rodo kitą agentūros veidą. Jauno ūkininko atžvilgiu NMA demonstruoja išskirtinį atkaklumą: Lietuvos administracinių ginčų komisijai panaikinus griežčiausią sankciją, agentūra priėmė naują sprendimą ir vėl pareikalavo grąžinti dalį paramos.Nacionalinės mokėjimo agentūros Teisės departamento direktorius Kšištof Dukovič tikina, kad agentūra paramos projektą įvertino iš naujo ir nustatė, jog ūkininkas neįvykdė dalies prisiimtų įsipareigojimų.Vakar pirmą kartą Lietuvoje paminėta Kaimo moters diena. Kodėl svarbu pastebėti ir įvertinti moterų indėlį į kaimo bendruomenių gyvenimą? Apie tai kalba Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė. Savo mintimis dalijasi ir pirmųjų Kaimo moters dienos nominacijų laureatės: Sigita Sudintė iš Telšių rajono bei nominacijos „Jaunasis kaimo balsas“ laureatė Edita Čepokienė iš Biržų rajono.Ved. Kristina Toleikienė

Seimo Kaimo reikalų komitetas Lietuvos kiaulininkystės padėtį įvertino kaip krizinę ir ragina skubiai rengti sektoriaus gelbėjimo planą. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad krizė aiškiai matoma skaičiuose – Lietuvoje užauginama mažiau nei pusė suvartojamos kiaulienos. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė pabrėžia, kad kiaulininkystės padėtis verčia iš naujo kalbėti apie apsirūpinimą maistu ir šalies maisto saugumą. Tuo metu žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys pripažįsta, kad sektoriui būtinas gelbėjimo planas, tačiau perspėja, kad jį parengti nebus paprasta.Taip pat laidoje – Serbijos bitininkų patirtis kovojant su medaus klastojimu ir stiprinant vartotojų pasitikėjimą vietos bitininkų produkcija. Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius pasakoja apie bitininkų sukurtą medaus kokybės užtikrinimo sistemą, kurią Lietuvos bitininkai laiko vienu sėkmingiausių kovos su medaus padirbinėjimu pavyzdžių.Ved. Kristina Toleikienė

Apie tai, kad Lietuvoje ekologiškos žaliavos užauginama daugiau, nei jos perdirbama į galutinius produktus, kalba Brigita Mosiejauskė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė. Už gražių ekologijos idėjų slypi nelengva ūkių kasdienybė: šių metų derliaus praradimai, nepalankūs orai ir išaugusios kuro sąnaudos.Apie ekologinio ūkininkavimo prasmę, ryšį su pirkėju ir pasitikėjimą savo užaugintu maistu pasakoja ekologinių ūkių atstovės Rasa Prusakova ir Inga Jokubaitienė. Virginija Andrulė, VšĮ „Ekoagros“ direktorė, primena, kad ekologinės gamybos sertifikatai pirmiausia yra garantija pirkėjui. O žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė pabrėžia, kad ekologinių ūkių sėkmė priklauso nuo vartotojų pasirinkimo sąmoningai rinktis ekologiškus produktus. Pašnekovus kalbinome „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“ konferencijoje.Išsipildžiusi šeimos svajonė – nuosavas verslas. Šilutės rajono Katyčių kaime gyvenantys Lindžiai vietoje seno ūkinio pastato įkūrė nedidelį gamybos cechą. Jame Jūratė Lindžienė kepa tradicinius skruzdėlynus, kurie iškeliauja užsakovams visoje Lietuvoje.

Žemės ūkio rūmų pirmininkė A.Pabedinskienė, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas A.Svitojus, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas P. Astrauskas bei kitų žemdirbių organizacijų atstovai kelia klausimą, ar beveik 20 milijonų eurų pagalba ūkininkams tapo pavyzdžiu, kaip ateityje bus skirstomos ir milijardinės kaimo plėtros lėšos. Jų teigimu, dialogo su socialiniais partneriais nėra, o sprendimai dėl paramos paskirstymo priimami už uždarų durų.A.Svitojus žemės ūkio ministro pažadus susitikti su Žemės ūkio rūmų bendruomene prilygino Vladimiro Putino kalboms apie siekį taikos. Tuo metu žemės ūkio viceministrė L.Valalytė atmeta kaltinimus dėl dialogo stokos. Pasak jos, diskusijų su sektoriumi netrūko, o kalbos apie už uždarų durų priimamus sprendimus neatitinka tikrovės. Ministerijos teigimu, dabartinis sprendimų priėmimo modelis yra atviresnis nei buvo anksčiau.Kol Vilniuje diskutuojama apie milijonus, Šilutės rajono ūkininkė Zigfrida Kraujalienė tiesiog bando išgyventi. Antrus metus jos laukus ir pievas niokoja lietus, o šiemet pro nesutvarkytą pylimą plūstelėjęs vanduo užliejo ganyklas ir pašarams ruošti skirtus plotus. Keturių šimtų galvijų bandą laikanti ūkininkė neslepia nerimo, ar pavyks įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir išsaugoti ūkį. Pasak jos, ūkininkams tenka gyventi nuolatiniame neapibrėžtume: viena ranka parama skiriama, o kita ieškoma priežasčių taikyti sankcijas ir ją susigrąžinti.Ved. Kristina Toleikienė

„Rinkis prekę lietuvišką 2026“ parodoje dėmesio sulaukė ne tik gamintojai, bet ir savo veiklą pristatę jaunieji ūkininkai. Žemės ūkio ministerijos stende Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai pasakojo, kaip kuria verslus kaime: nuo produkcijos perdirbimo ir edukacijų iki pirmojo Lietuvoje akvaponikos ūkio.Parodoje atsiskleidė ir ryški tendencija – vis daugiau ūkininkų neapsiriboja žaliavos auginimu, bet patys ją perdirba, kuria išskirtinius produktus ir ieško tiesioginio ryšio su vartotoju. Vienas tokių pavyzdžių – „Lauručių ūkis“, kurio kreminis medus su česnaku, imbieru ir citrina šiemet pelnė aukso medalį.Parodoje dalyvavo 253 gamintojai, o geriausiems gaminiams įteikti 83 aukso ir sidabro medaliai.Ved. Kristina Toleikienė

„Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje vienam dirbamosios žemės hektarui tenkanti pridėtinė vertė buvo apie 500 eurų, o ES šalyse vidutiniškai ji siekė apie 1500 eurų. Kas lėmė tokią situaciją ir kaip reikėtų didinti žemės ūkio efektyvumą? Pokalbis su Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininku Ignu Hofmanu, SEB banko departamento vadovu Modestu Kieru ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentu Eimantu Pranausku.Gimtasis kaimas, sunykęs beveik prieš pusšimtį metų, dabar telpa ant įprasto stalo. Uosinė dėžė panaši į lagaminą, kurio ilgis maždaug pusantro metro, plotis apie metrą, aukštis gal 20 centimetrų. Ji atsidaro ir tada po stiklu tarsi laukuose ir pievose – Gelažių kaimas 1935 metais. Gimtojo kaimo maketą, pagal anuomet dirbusio matininko eskizus, sukūrė Vidmantas Skurdenis, dabar gyvenantis Panevėžio rajone Vadokliuose. Jis džiaugiasi, kad maketas populiarus ir buvo parodoje Seime, seniūnijoje, o tai padeda saugoti krašto istoriją, buria čia gyvenusius ir gyvenančius žmones.Ved. Arvydas Urba

Šiaulių rajone Šakynos seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gedaminskas prieš keletą metų subūrė melioracijos sistemų naudotojų asociaciją. O šiemet jau turėjo naudos, mat gavus europinę paramą, 200 hektarų plote buvo atlikta melioracijos statinių rekonstrukcija. Ūkininko laukuose, kuriuose sutvarkyta melioracija, lietingi orai neturėjo didelės įtakos darbymetyje. Technika neklimpo, derlius nuimtas laiku, grūdai ekstra klasės, spėta pasėti ir žiemkenčius.Seimas pernai pripažino žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Tuomet primtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos žemės ūkį prilygino tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis, kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga. Tačiau daugiau politikai nieko nenuveikė ir tik dabar pradeda rūpintis, kad žemės ūkis būtų tikrai strateginė sritis. Padėtį aiškina Seimo laikinosios agrogrupės nariai Tadas Prajara, Bronis Ropė ir Viktoras Pranckietis.Drožyba ir krepšių pynimas – pomėgiai, padedantys prasmingiau ir įdomiau gyventi. Tuo įsitikinęs Panevėžio rajone Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas. Jis sodybą papuošė savo pintais krepšiais ir dekoratyviais kamuoliais, didžiuliu baubliu. Senjoras sako, kad geriau judėti, ką nors veikti nei ant sofos gulėti.Ved. Arvydas Urba