Trečiadienį Vyriausybė paskelbė, kad ūkininkams 2025 metais patyrusiems žalas dėl liūčių ir šalnų iš valstybės rezervo skiriama kiek daugiau nei 860 tūkstančių eurų. Žemės ūkio ministerijos duomenis, dėl liūčių labiausiai nukentėjo Biržų ir Šilutės rajonų ūkininkai. Kada galima tikėtis kompensacijų, komentuoja ŽŪM viceministrė Ligita Valalytė. Kaip vertina Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos veiksmus, siekiant suteikti ūkininkams operatyvią pagalbą, komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, vieno hektaro avietynas. 15 metų šias uogas auginantis Audrius Kučinskas sako, kad pirkėjams valgymui skinamos tik didelės ir gražios uogos. Itin svarbu skinti uogas, kai yra sausa, kitaip jos akimirksniu pradeda pelyti.Ved. R. Simanavičienė

Atviro ūkio idėja: nuo galimybės riešutauti iki nuomojamų lysvių miestiečiamsJaunojo ūkininko įsikūrimo programa leido išsipildyti šeimos svajonei. Vilniaus rajone Irena ir Arūnas Vanagai puoselėja ūkį „Lazdynų giraitė“. Ūkyje dera riešutmedžiai, bet yra ir vaismedžių sodas, dera uogakrūmiai. Netolimoje ateityje planuojama ir vištas auginti. Irena sako, jog ūkis kuriamas taip, kad į jį norėtųsi atvykti. Jame galima ne tik riešutauti, bet ir pakeliamą lysvę išsinuomoti.Naujasis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Paulius Astrauskas tikina, kad jauniesiems ūkininkams neretai kyla sunkumų dėl per didelės biurokratinės naštos. Šią problemą bus siekiama spręsti bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra. Pirmininkas skatina ūkininkus konsultuotis, jeigu kyla klausimų ar problemų.Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Dainius Česnavičius augina įvairias kultūras. Nemaža dalis jų skirta ir aliejui spausti. Šviežiai pagal užsakymą spaudžiamas aliejus išlaiko visas vertingas savybes.Ved. R. Simanavičienė

Naudojantis Lietuvos uostų infrastruktūra tranzitu gabenami rusiški grūdai. Kyla įtarimų, ar tarp jų negali būti vogtų ukrainietiškų grūdų. Siekdama išsiaiškinti jų kilmę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paėmė mėginius tyrimams.Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad net ir viena tona rusiškų grūdų, gabenamų per Lietuvos uostus, jau yra problema. Anot jo, tai neatitinka Lietuvos vertybinių nuostatų, o didesni rusiškų grūdų kiekiai gali turėti įtakos šalies ūkininkams realizuojant užaugintą derlių.Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas įvertinti galimybę nedelsiant pradėti visų – tiek maistinių, tiek pašarinių – iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų kilmės tyrimus.Ar tokį prašymą įmanoma įgyvendinti, komentuos VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė.Kita tema – apie ūkininkus, kurie geba ne tik dirbti laukus, bet ir įdomiai pasakoti apie savo darbus bei pomėgius. Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Dirmeikis, vos pasibaigus darbymetžiui, leidžiasi į keliones motociklu ir naujus nuotykius. Ūkio kasdienybė ir kelionių įspūdžiai nugula jo „YouTube“ kanale „Motofermeris“.Ved. R. Simanavičienė

Siekiant vartotojus paskatinti rinktis lietuviškus produktus, populiarinami nacionalinės kokybės produktai (NKP). Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Simona Marmienė, net 70 procentų asociacijos narių augina maistą pagal nacionalinės kokybės produktų reikalavimus. Tiesa, vartotojų rate dar trūksta supratimo, kas yra NKP.Ilgametes ūkininkavimo tradicijas Vilkaviškio rajone puoselėja Alvytės ir Eugenijaus Valuckų šeima. Aktyviai į ūkio darbus įsitraukė ir vaikai. Dukra Neringa Budrevičienė sako, kad kone 1000 hektarų ūkyje auginamos įvairios kultūros: tiek javai, tiek daržovės. Ką reiškia užauginti bulves pagal NKP reikalavimus ir koks kelias laukia nuo lauko iki stalo.Jurginai – ne vien grožis akims. Meksikoje, iš kur ir yra kilę jurginai, jų gumbai yra vartojami maistui kaip bulvės, gaminams ir į gilių kavą panašus gėrimas. Plačiau apie tai papasakos VU Botanikos sodo Žolinių ir dekoratyvinių augalų kolekcijos kuratorė Lidija Radevičiūtė.Ved. R. Simanavičienė

Ar galima suderinti mokslininkės karjerą ir svajonę apie nuosavą ūkį? Klaipėdos universiteto dėstytoja ir mokslų daktarė Elena Valionienė įsitikinusi, kad taip. Stemplių kaime, Šilutės rajone, ji mokosi ūkininkauti, augina ožkas, gamina sūrį ir kuria ateities planus. Tačiau didžiausia staigmena tapo visai ne ūkio darbai. Socialiniuose tinkluose paskelbusi apie pasivaikščiojimus su ožkomis, Elena sulaukė netikėtai didelio susidomėjimo.Telšių rajono Rudupiuose vietos bendruomenė ne tik tvarko aplinką, atgaivino buvusį mokyklos pastatą, bet ir saugo tai, kas perduodama iš kartos į kartą – Žemaitijos kulinarinį paveldą. Bendruomenės virtuvėje gimsta tradiciniai patiekalai, o bendrystė padeda įgyvendinti net ambicingiausius sumanymus.Ved. Kristina Toleikienė

Šilalės rajone ūkininkaujantys Jonas ir Egidijus Baubliai pasakoja savo ūkio istoriją. Nuo dviejų karvių ir trijų hektarų pradėtas ūkis šiandien išaugęs iki 400 mėsinių galvijų ir 400 hektarų..Lietuvoje jaunesnių nei 40 metų ūkininkų yra beveik du kartus mažiau nei vyresnių. Apie ūkių ir kartų kaitą kalba žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys. Kartu jis perduoda žinią ir pernykštės stichijos nuostolius patyrusiems ūkininkams – sprendimai dėl kompensacijų išmokėjimo numatomi kitą savaitę.Alinantys karščiai mokslininkus skatina ieškoti būdų, kaip pagelbėti ir žmonėms, ir nualintai žemei. Kazachstane pradėtas naujas mokslinis tyrimas, keičiant debesų struktūrą, kad šie iškristų lietumi.Ved. Kristina Toleikienė

Šilutės rajone, Usėnų seniūnijoje, su broliu ir tėvu ūkininkaujantis Aivaras Bardauskis sako, kad prie gamtos daromų nuostolių pripratę, bet šių metų atnešti nuostoliai – didžiausi. Paskandintas ne tik šių metų dar nenuimtas derlius, bet nuplautas ir jau pasėtas kitų metų derlius. Teks patiems susiremontuoti ir kelius.Pernai geriausiu Lietuvoje pripažintas Upytės tradicinių amatų centras ruošiasi tradicinių amatų ir folkloro šventei „Linų dienos“. Amatininkai į Panevėžio rajoną sugužės iš visos Lietuvos, o lankytojai bus kviečiami ne tik išmėginti amatus, beti padėti nuimti linų derlių. Apie rugsėjo 6 d. vyksiančią šventę ir linų svarbą Upytės kraštui pasakoja Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.Vėtra kratė ir nokstančius obuolius. Krituoliai tinka tik sultims spausti, tad jau 15 metų veikiančioje sulčių spaudykloje – darbymetis. Jos savininkas Gintautas Balnys sako, kad per dieną sulčių išspaudžiama apie vieną toną.Ved. Kristina Toleikienė

Gyvulininkystės sektorius pastaraisiais metais patyrė vienus didžiausių iššūkių, o šiemet prie jų prisidėjo ir stichinės nelaimės. Dalis gyvulininkystės ūkių nesulaukė tiesioginių išmokų avansų tuo metu, kai daugeliui jų tenka skaičiuoti audrų ir liūčių padarytus nuostolius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pripažįsta, kad mokant avansus kilo nesklandumų, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl to buvo išsakyta pastabų.Savaitgalį Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininku išrinktas Povilas Astrauskas teigia, kad tai, jog dalis gyvulininkystės ūkių negavo tiesioginių išmokų avansų, ūkininkų vertinama kaip diskriminacija. Pasak jo, kitų sektorių ūkiai, pavyzdžiui, gaugalininkyst4s, avansines išmokas jau gavo, o dalies gyvulininkystės ūkių jos dar nepasiekė.Prieš šešerius metus Telšių rajono Viešvėnų miestelyje uždaryta mokykla. Joje 28 metus dirbusi mokytoja Birutė Pocienė neteko darbo, tačiau ryžosi naujai veiklai. Sukūrusi socialinį verslą, ji vietos gyventojams teikia reikalingas paslaugas. Tai daro buvusiame pašto pastate, kurį atnaujinusi ne tik prikėlė naujam gyvenimui, bet ir papuošė miestelio centrą.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai sako, kad dienos X laukti neprireikė. Pakako vienos audros. Užlieti laukai ir išguldyti pasėliai tėra matomiausia stichijos pusė. Kur kas skaudesnę problemą atskleidė masiniai elektros tiekimo sutrikimai. Tūkstančiai elektros tinklo pažeidimų parodė, kaip stipriai šiuolaikinis ūkis priklauso nuo energijos. Sustojus elektrai stoja melžimo robotai, grūdų džiovyklos, ventiliacijos ir šaldymo sistemos. Statant modernius tvartus, grūdų džiovyklas ar kitą infrastruktūrą su parama, generatorių įsigijimas dažnai laikomas netinkama finansuoti išlaida, todėl ūkininkams tenka ieškoti nuosavų lėšų, kurių ne visi turi.Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis primena, kad rajono ūkininkų dar nepasiekė kompensacijos už praėjusių metų stichinio lietaus padarytą žalą, o šiemet ūkininkus pasivijo nauji nuostoliai. Ūkininkai Donatas Jaunius ir Gediminas Beniušis bando gelbėti dar likusį derlių. Jie ryžtasi važiuoti į vandens persunktus laukus, nors rizikuoja įklampinti ir sugadinti techniką. Nerimą jiems kelia ir tai, kad dėl didelės drėgmės grūdai gali būti superkami gerokai mažesne kaina arba jų išvis nepirks.Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad elektros infrastruktūrai padarytos žalos mastas buvo precedento neturintis, o tokios žalos nepadarytų net kariniai veiksmai. Ši audra tapo ne tik gamtos, bet ir valstybės bei žemės ūkio atsparumo išbandymu.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš dešimtmetį pradėjęs auginti nedidelį plotelį aviečių, Audrius Janulaitis dabar turi 100 hektarų uogininkystės ūkį. Augina tik tokias uogas, kurių derlių galima nuimti kombainais. Turi modernią įrangą uogoms plauti, rūšiuoti, šaldyti, laikyti. Trijose specialiuose šaldytuvuose telpa visas serbentų, agrastų, aviečių, vyšnių, medlievos derlius. Didžioji jo dalis eksportuojama į Lenkiją ir Skandinavijos šalis. Koks šių metų derlius?LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, sulaukęs ūkininkų skambučių dėl nenušienautų pievų stabdomų tiesioginių išmokų avansinio mokėjimo, kreipėsį į NMA ir ŽŪM. Anot ūkininko, padėtis pegerėjo, bet ūkininkai nepatenkinti agentūros patikrų tikslumu ir perdėtu dėmesiu mažiems pažeidimams. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė tvirtina, kad išmokos dėl menkų pažeidimų nestabdomos ir jau išmokėtos 91 % pareiškėjų.Viename kaime – dvi bendruomenės. Marijampolės rajone Valavičių kaime veikia Sūduvos ir Valavičių bendruomenės, įkurtos 2007 ir 2011 metais, abi turi savo būstines. Pirmininkės Daiva Krampienė ir Lina Tamošaitienė pasakoja apie veiklas ir dviejų bendruomenių didesnę naudą kaimui.Ved. Arvydas Urba