Naugarduko gatvės turgus Vilniuje šiandien laikomas sėkmingu bendruomeniniu projektu. Pirkėjai čia produkciją įsigyja tiesiai iš ūkininkų, todėl gali sužinoti jos kilmę ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją augina bei gamina. Ūkininkams svarbu, kad prekiauti kviečiami tik augintojai ir gamintojai, todėl netenka konkuruoti su perpardavinėtojais. Tiesioginis ryšys tarp ūkininko ir pirkėjo tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Naugarduko gatvės turgus išaugo į populiarią sekmadienio prekybos ir susitikimų vietą.Sodininkų bendrijose vis dar yra šimtai apleistų ir neprivatizuotų žemės sklypų, kurių statusas neišspręstas jau ne vieną dešimtmetį. Aplinkos ministerija siūlo pokyčius, kurie leistų tokius sklypus efektyviau panaudoti, o gyventojams suteiktų paskutinę galimybę susitvarkyti nuosavybės dokumentus.Marius Navickas iš Dubingių sėkmingai derina ūkininkavimą ir turizmą. Perėmęs šeimos ūkį iš tėčio Algirdo, jis plukdo turistus laivu „Laumaris“ po Asvejos ežerą. Marius sako, kad pavargęs ūkininkauti tampa kapitonu, o pavargęs būti kapitonu grįžta prie ūkio darbų. Prie laivo vairo stoja ir jo tėtis, todėl šeimoje yra ir vyriausiasis, ir jaunesnysis kapitonai.Ved. Kristina Toleikienė

Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O aš, fotografuodama atlaidus ir bažnytines šventes, pirmiausia stengiuosi pamatyti žmogų, kuris ateina į bažnyčią“, – sako fotografė Vaiva Narušienė.Ved. Kristina Toleikienė.

Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis. Ūkininkas rengia edukacijas, organizuoja jautienos valgymo festivalį ir siekia, kad lietuviai ne tik dažniau rinktųsi jautieną, bet ir išmoktų atpažinti kokybišką jos skonį. Kol kas statistika kukli – per metus vienas Lietuvos gyventojas suvartoja vos 6 kilogramus jautienos, kai kiaulienos suvalgoma 52, o paukštienos – 37 kilogramai.Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė mėgėja Vaiva Narušienė fiksuoja žmones, kuriuos buria bažnyčia. Jos darbuose atsiskleidžia bendruomeniškumas, tarpusavio santykiai ir gyvas tikėjimas.Mėtų rūšių gausu, o vasara – geriausias metas mėgautis jų šviežia arbata, sako vaistinių augalų augintoja, agronomijos mokslų daktarė ir ūkininkė Ingrida Virbilienė. Ji pasakoja apie vasarą augančių vaistinių augalų naudą žmogaus sveikatai ir pataria, kuo verta papildyti kasdienį valgiaraštį.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.Ved. Kristina Toleikienė

Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.Ved. R. Simanavičienė

Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?Kauno rajono ūkininkas Jonas Bavaras prieš penkerius metus įsigijo pieno ūkį. Iš pradžių buvo vilties, kad ši ūkio šaka gali būti pelninga, tačiau pastarieji metai nieko gero nežada. Augalininkystės ūkyje šalia to dirbantis ir verslą Norvegijoje turintis Jonas sako, kad uždarbio už pieną užtenka tik paskoloms sumokėti. Ūkio atsisakyti nelengva – tai ir šeimos tradicijos.Rubrika „Užsienio naujienos“. Vasaros saulėgrįža žymi astronominę vasaros pradžią. Ji Europą užklupo beveik nepakeliama karščio banga. Prancūzijoje dėl jos žmonės bėga iš miestų į kaimus, o vynuogynuose ūkininkams tenka koreguoti darbo grafiką.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarką, pakomentuos ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.„Žydinčiame lauke“ Kupiškio rajone liepos 1 dieną vyks jau ketvirtoji Levandų žydėjimo šventė. Kaip pavyksta užauginti tokias levandas, kurios traukia ne tik bites, bet ir norinčius pasigrožėti žmones, papasakos Jolita Janušonienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip, nestokodama kūrybiškumo, Jurgita Marazienė pasitelkia gamtos turtus – vaistažoles, prieskoninius augalus, bičių produktus – ir kuria įvairiausius gaminius. Nuo arbatų, prieskonių iki smilkalų ar brandinto muilo.

Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.Pieno ūkį Biržų rajone įkūrusi ūkininkė Aušra Ratkevičienė pasakoja, kad pieno priduoti supirkimui neapsimoka, ji su šeima gamina sūrius, varškę, sviestą, taip pat apie tai veda edukacijas mugėse.Stumbrai ir jų įpročiai – juos pristato Krekenavos girininkijos stumbrininkas Eugenijus Družas ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.Ved. Arneta Spaičė

Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių teks atsisveikinti. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad nuostoliai šiuo metu skaičiuojami visoje Lietuvoje, bus tikimasi kompensacijų.Pokalbis su Pasvalio rajono žolininke Adele Karaliūnaite apie nykstančią gamtą, žmonių požiūrį į aplinką ir nepaliaujamą mokymąsi.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau ėmėsi kito eksperimento ir pasėjo linų sėmenims. Kas skatina ūkininką ieškoti pelningesnių augalų ir, nepaisant nesėkmių, toliau eksperimentuoti?Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui.Tikimasi sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai. Kaip?- aiškina ministerijos kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė. Žemdirbių nuomonės skiriasi: asociacijos Kooperacijos kelias vadovas Jonas Kuzminskas mano, kad numatyti tik kosmetiniai pakeitimai, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pataisos palegvins kooperatyvų veiklą ir gal paskatins plėtrą.Tauragės rajone esantis ūkis „Kanapės galia“ savo išskirtinumu žinomas ne tik rajone. Jo šeimininkas Gintautas Žebelys ekologiškai jau aštuonerius metus augina pluoštines kanapes ir gamina natūralius sertifikuotus ekologiškus produktus: arbatas, baltymus, spaudžia aliejų. Kaip tvarkosi neįprasto ekologinio ūkio šeimininkas ir kam jam Perkūno, Žemynos ir Medeinos medinės skulptūros?Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – penktadienį, birželio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.