Show notes
Šį antradienį Lietuvos gimnazijose vyko moksleivių matematikos tarpinių žinių patikrinimas. Jis, tiesa, buvo skirtas labiau techniniams pasirengimo klausimams patikrinti nei pačiam užduočių sudėtingumo turiniui pasimatuoti.
Žiniasklaidos kalbinti daugybė gimnazijų vadovų teigė, kad neįveikiamų techninių kliūčių nebuvę, o buvusias, kaip antai, dėl neveikiančių kompiuterių, pavykę pakankamai greitai pašalinti.
Tiesa, ilgųjų gimnazijų vadovai bei jose dirbantys mokytojai atkreipia dėmesį, kad dėl vienuoliktokų pusegzaminių bus sutrikdytas visų žemesnių klasių mokinių darbas. Ypač dėl to išgyvena matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojai. Mat matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros brandos egzaminams tapus iš esmės privalomiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, juos pasiryžę laikyti dauguma vienuoliktokų, galvojančių apie studijas kolegijose ir universitetuose.
Lituanistai bei matematikai ypač išgyvena dėl penktokų, septintokų ir devintokų, kurie mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet be vadovėlių ir mokymo priemonių. Mat prasidėjus vienuoliktokų tarpiniams žinių patikrinimams, dauguma mokytojų, dėstančių jaunesnių klasių mokiniams, bus pusegzaminių vykdytojai bei vertintojai ir tomis dienomis, kai vyks tarpiniai žinių patikrinimai, jie neves pamokų žemesnėms klasėms. Jaunesni mokiniai būsią palikti vieni mokytis namuose be vadovėlių ir mokymo priemonių. Dalies mokytojų nuomone, tai gali lemti dar didesnes nemažos dalies mokinių žinių spragas.
Tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pusegzaminiuose savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojai (bent jau lituanistai, kurių reikės bene daugiausiai) iš esmės negali, mat, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai rugsėjo 11 d. pasirašytame įsakyme, „nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) antrąjį tarpinį patikrinimą, brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Mokytojus dalykininkus trikdo ir tai, kad nuo pernai rugsėjo jau kelis kartus (paskutinį kartą - praėjusį penktadienį) buvo keičiamos pusegzaminių datos, tad nei jie, nei patys vienuoliktokai negali planuoti nei mokymosi tempo, nei laisvalaikio.
Ką, mokytojų nuomone, dar būtų galima ar ir reikalinga koreguoti organizuojant pusegzaminius bei kaip tai įmanoma techniškai?
Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Aidas Aldakauskas, Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Rasa Karapetian ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė
Žiniasklaidos kalbinti daugybė gimnazijų vadovų teigė, kad neįveikiamų techninių kliūčių nebuvę, o buvusias, kaip antai, dėl neveikiančių kompiuterių, pavykę pakankamai greitai pašalinti.
Tiesa, ilgųjų gimnazijų vadovai bei jose dirbantys mokytojai atkreipia dėmesį, kad dėl vienuoliktokų pusegzaminių bus sutrikdytas visų žemesnių klasių mokinių darbas. Ypač dėl to išgyvena matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojai. Mat matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros brandos egzaminams tapus iš esmės privalomiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, juos pasiryžę laikyti dauguma vienuoliktokų, galvojančių apie studijas kolegijose ir universitetuose.
Lituanistai bei matematikai ypač išgyvena dėl penktokų, septintokų ir devintokų, kurie mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet be vadovėlių ir mokymo priemonių. Mat prasidėjus vienuoliktokų tarpiniams žinių patikrinimams, dauguma mokytojų, dėstančių jaunesnių klasių mokiniams, bus pusegzaminių vykdytojai bei vertintojai ir tomis dienomis, kai vyks tarpiniai žinių patikrinimai, jie neves pamokų žemesnėms klasėms. Jaunesni mokiniai būsią palikti vieni mokytis namuose be vadovėlių ir mokymo priemonių. Dalies mokytojų nuomone, tai gali lemti dar didesnes nemažos dalies mokinių žinių spragas.
Tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pusegzaminiuose savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojai (bent jau lituanistai, kurių reikės bene daugiausiai) iš esmės negali, mat, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai rugsėjo 11 d. pasirašytame įsakyme, „nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) antrąjį tarpinį patikrinimą, brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Mokytojus dalykininkus trikdo ir tai, kad nuo pernai rugsėjo jau kelis kartus (paskutinį kartą - praėjusį penktadienį) buvo keičiamos pusegzaminių datos, tad nei jie, nei patys vienuoliktokai negali planuoti nei mokymosi tempo, nei laisvalaikio.
Ką, mokytojų nuomone, dar būtų galima ar ir reikalinga koreguoti organizuojant pusegzaminius bei kaip tai įmanoma techniškai?
Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Aidas Aldakauskas, Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Rasa Karapetian ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė