Šiandien atsivėrė visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jose nuo ryto iki darbo dienos pabaigos laukiami tiek jaunesni moksleiviai, progimnazistai, tiek gimnazistai. Jiems ir jų tėvams bus pristatytas kiekvienoje profesinėje mokykloje siūlomas mokymo programų meniu.Iš tiesų išsilavinusios ir labiau pasiturinčios šeimos dažniausiai vengia net pagalvoti apie savo vaiko ateitį profesinėje mokykloje. Mat dažnai šeimai profesinis mokymas vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis, purvinais kombinezonais, nešvankia darbininkų šnekta. Bet, anot profesinių mokyklų atstovų, šis įvaizdis yra klaidingas. O ir įstoti į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose gali būti net sudėtingiau nei į kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programas.Ką siūlo profesinės mokyklos jaunuoliams? Ir kiek tiesos, kad neretai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų mokyklų alumnai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė, Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius ir Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai šią savaitę konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams balai už užduotis bus indeksuojami ir perskaičiuojami.Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai.Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją?Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Šiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose.LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.Ved. Jonė Kučinskaitė

Ašaros, nemiga, stresas – taip vienuoliktokų tėvai apibūdina atžalų savijautą laikant tarpinius žinių patikrinimus, kurie jiems buvo žadėti būsią tarsi lengvas pasivaikščiojimas. Įvedinėjant tarpinius žinių patikrinimus švietimo politikai tikino, esą dauguma vienuoliktokų nesunkiai surinksią maksimalius 40 taškų ir būsią iš anksto tikri, kad jau išlaikė baigiamąjį egzaminą. Bet, kaip parodė dvi pastarosios savaitės, fizikos tarpiniame žinių patikrinime nė vienas vienuoliktokas negavo maksimalių balų. Negana to, kaip suskaičiavo patys moksleiviai, fizikos patikrinimo užduotys parengtos su klaidomis. Matematikos B lygio tarpinis žinių patikrinimas buvęs sunkesnis nei A lygio. Jo neišsprendęs net pats ministras, turintis statistiko diplomą. O maksimalų taškų skaičių surinko mažiau nei vienas procentas visų šalies vienuoliktokų. O štai anglų kalbos tarpinio žinių patikrinimo išvakarėse paaiškėjo pakeitimai anglų kalbos užduotyse.Vis dėlto švietimo valdininkai ir toliau aiškina, esą tie, kas stropiai mokėsi visus šiuos metus, tie nesiskundžia, kad tarpiniuose yra sunku.Vienuoliktokai primena, kad jie visus metus mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas, taip ir nesulaukę žadėtų naujų vadovėlių, o mokytojų nepasiekė jiems skirtos metodinės medžiagos.Ką mąsto vienuoliktokai po tokių patirčių apie suaugusiųjų pasaulio jiems kuriamas taisykles? Ar jie neprarado pasitikėjimo? Bei kokios psichologinės metodikos galėtų padėti vienuoliktokams išgyventi ne tiesiog egzaminų stresą, o stresą naujovės, kuriai nebuvo tinkamai pasirengta?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Aistė Dromantaitė, psichoterapeutė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorė, Evita Veselkaitė, Vilniaus krikščionių gimnazijos vienuoliktokė, Nojus Lysychas, Vilniaus rajono gimnazijos vienuoliktokas, Julija Daugytė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė, Smiltė Greimaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo kito rugsėjo visos gimnazijos, kurios neturės 21-o mokinio, nebegalės formuoti vienuoliktų klasių. Visi jaunuoliai, ketinantys tęsti mokymąsi gimnazinėse klasėse, turės pasieškoti kitų gimnazijų. Tai ypač jautru ir aktualu nedidelių miestelių bendruomenėms. Čia į mokyklas iki šiol suvažiuodavo mokytis jaunuoliai, gyvenantys atokiuose kaimuose už keliolikos kilometrų. Nuo rugsėjo tiek jiems, tiek rajoninių miestelių vienuoliktokams mokykla gali dar labiau nutolti, o kelionė iki mokyklos truks nebe vieną ar pusantros valandos, o ne mažiau nei dvi pustrečios valandos į vieną pusę ir tiek pat atgalios į namus. Apie tai, kad šie jaunuoliai dar galės lankyti kokius nors būrelius, niekas nebekalba.Viena vertus, iš tiesų nedaug mokinių turinčios gimnazijos ir klasės dažnai nesuteikia kokybiško vidurinio išsimokslinimo, tad tikrai reikalingos reformos. Kita vertus, reformatoriai, tikindami, kad jų tikslas, jog visi mokiniai gautų geresnį nei iki šiol išsilavinimą, realiai vadovaujasi ne kokybės, o kiekybės matu - mat neretu atveju mažesnės kokybiškos gimnazijos neteks šio statuso ir nebegalės mokyti gimnazistų ir šie jaunuoliai turės vykti „lavintis“ į už keliadešimties kilometrų esančias gerokai akademiškai silpnesnes ar netgi visiškai akademiškai suvargusias gimnazijas. Svarbu ne kaip jos moko ir išmoko, o kiek jų vienuoliktose - dvyliktose klasėse mokosi gimnazistų.Ar tikrai mokinių kiekybė yra svarbiau už akademinę kokybę?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos Tarybos pirmininkė Jurgita Žabaliūnaitė, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė bei Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vis dažniau gimnazijų administracijos drąsina akademiškai pažangiausius vyresniųjų klasių moksleivius pagelbėti silpniau besimokantiems ir kitokios pagalbos nesulaukiantiems bendramoksliams suprasti matematikos, fizikos, chemijos, IT bei kitų disciplinų temas. Už tai moksleiviams yra skiriamos vadinamos socialinės veiklos, kuri yra privaloma, valandos.Praktika, kai geriau besimokantieji padėdavo silpniau besimokantiems, buvo ypač paplitusi 5-ame - 8-ame dešimtmečiuose.Bet pastaruoju metu buvo apmirusi. O štai turtingesnės šeimos vis dažniau ieško savo atžaloms korepetitorių. Tiesa, regionuose ir mažuose miesteliuose retas moksleivis turi korepetitorius.Ar tikrai moksleivis, neturintis pedagogikos didaktikos žinių, gali paaiškinti sudėtingą temą kitam moksleiviui aiškiau nei mokytojas-praktikas? Kaip greitai mokytojai pastebi, kad kinta moksleivių, kuriems padeda stipresni bendramoksliai, akademiniai rodikliai? O ir kiek tiesos, kad kai mokai kitą, tai ir pats geriau įsisavini temą?Laidoje dalyvauja Karolis Bacys, Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokas, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė bei Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorės pavaduotoja Rasa Paškevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

30 proc. išaugo jaunuolių, besikreipiančių padėti rasti vietą studijoms užsienyje skaičius. Tai pastebi studijų užsienyje konsultantai.Įprastai jaunuolių, svarstančių apie studijas svetur, skaičius būdavo mažesnis. Gimnazistai, paklausti studijų konsultantų, kodėl jie nori išvykti studijuoti į užsienį, akcentuoja, kad taip apsisprendė, nes nėra tikri, ar pavyks išlaikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris nuo šių metų tapo privalomas visiems stojantiems tiek į universitetų, tiek į kolegijų ir valstybės finansuojamas, ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas.Be to, anot studijų užsienyje konsultantų, ženkliai išaugo ir vienuoliktokų, besidominčių studijomis užsienyje, skaičius. Ši tendencija siejama su jau kitą savaitę prasidėsiančiais tarpiniais žinių patikrinimais, kurie sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Kalba“ vadovas Rytis Jurkėnas ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė išsamią studiją apie vaikų priežiūros paslaugas Lietuvoje. Netikėta tai, kad joje nebijoma kritiškai pažvelgti į sistemą.„Planuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir šeimoms, daugiausia dėmesio skiriama procesui, bet ne vaikui ir jo poreikiams. Skirtingų sistemų (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos) paslaugoms trūksta nuoseklumo, procesai tarpusavyje nesuderinti, trūksta kompetencijų ir pačių paslaugų, kas tėvus, savarankiškai ieškančius pagalbos, verčia klaidžioti instituciniais labirintais. Tarpinstitucinio nebendradarbiavimo pasekmės labiausiai išryškėja paauglystėje probleminių situacijų metu, kurios parodo, kad vaikystėje nebuvo imamasi veiksmingų priemonių, apsaugant vaiką ir užbėgant galimoms problemoms už akių", - pabrėžiama studijoje.Ekspertų požiūriu, nėra normalu, kad 12-13 metų vaikas turi kvaišalų problemų.Bet paaiškėja, kad jis nuo 8 metų gyvena probleminėje aplinkoje ir niekas jam per 5-erius metus niekuo nepadėjo ir jo problemų nesprendė.O juk, anot specialistų, būtų lengviau išspręsti tokias problemas jaunesniame amžiuje, o ne sulaukus paauglystės.„Arba dažnai reikia skubaus reagavimo – pavyzdžiui paauglių suicido, kvaišalų, nusikaltimų ar smurto atvejais. Bet pavyzdžiui sveikatos sistemos specialistai nesidalina tokia informacija apie vaiką ir apie šeimą", - akcentuojame tyrime.Kas labiausiai lemia studijoje akcentuojamą tarpinstitucinį nebendradarbiavimą?Kiek švietimo sistema geba atpažinti ir reaguoti į paauglių iš socialinės rizikos šeimų poreikius, ypač susijusius su narkotikų ir alkoholio vartojimu, nesimokymu, akademinėmis spragomis, mokyklos nelankymu?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilma Augienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, bei Gražvydas Pavalkis, Paauglystės instituto vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kiek tiksliai mokytojų yra perdegę ar pradeda jaustis perdegimo sindromus, niekas negali tiksliai suskaičiuoti. Tačiau iš mokytojų atvirų, neretai sarkastiškų pasisakymų tiek apie sistemą, tiek apie nuo šių mokslo metų pradėtas paskubom diegti bendrojo ugdymo programas, tiek apie idėją Lietuvai, kai jau 2025 m. mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, akivaizdu, kad tai yra betarpiškai susiję su pedagogų perdegimu.Ką daryti? Kodėl perdegusių mokytojų šiandien yra kaip niekados daug? Ar perdega tik vyresnio amžiaus 45+ pedagogai, ar išsekę jaučiasi ir jauni, dar neseniai idealizmu spinduliavę mokytojai? Ko reikėtų mokytojams, kad jie jaustųsi kitaip?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja klaipėdiškė mokytoja Indrė Gudienė, Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dalis vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų vyks mokinių Šv. Velykų atostogų metu. Mat, kaip akcentuoja Nacionalinės švietimo agentūros vadovybė, moksleivių atostogų laikas nėra laisvas mokytojų laikas.Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip buvo teigiama anksčiau.Be to, buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos ... tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu.Tad kas nutyli tiesą ar bando supinti faktus su neteisėtais lūkesčiais? Pagaliau, jei tiesa mokytojų pusėje, kodėl jie negina savo teisių nei Darbo ginčų komisijoje, nei kitais teisiniais būdais?LRT radijuje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Aidas Aldakauskas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotojas, bei buvęs Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis.Ved. Jonė Kučinskaitė