Krikščioniškų mokyklų vadovai bei priėmimo komisijų nariai kasmet išgirsta anekdotiškų istorijų iš netikinčių šeimų, kaip šios, norėdamos, kad jų atžalos būtų priimtos į akademiškai bei emociškai saugias religines mokyklas, pasakoja apie tariamą savo santykį su krikščionybe, tikėjimu, Dievu. Tėvai, siekiantys patekti į religines mokyklas, neretai netgi dalijasi įvairiuose forumuose dažniausiai užduodamais klausimais bei atsakymais, ką sakyti ir ko nesakyti tokių mokyklų priėmimo komisijoms.
Kodėl netikinčios šeimos nori atvesti mokytis savo vaikus į religines mokyklas? Ir kas geriau – atvirai pasakyti, kad nesi tikintis, bet nori, jog vaikas mokytųsi krikščioniškoje mokykloje, ar sukti uodegą ir dėtis labai religingu? O ir kaip jaučiasi vaikai, kurių tėvai nepraktikuoja krikščionybės, atvesti į šias mokyklas mokytis? Pagaliau kuo kitoks ugdymas krikščioniškose mokyklose?

Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos direktorė Jūratė Bernotienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė bei Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė