Kalėdų laukimo sezonas ir pačios šventės dažnam siejasi su šeimų vakarienėmis, kur daug dėmesio skiriama vaikams, su darželių ir mokyklų koncertais, fotosesijomis, kurių centre – pasipuošę mažyliai. Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė sako, kad daugybei vaikų negalinčių susilaukti porų šis metas ypač sunkus. Artimieji dažnai nesupranta, kad jų klausimai „kada šeimos pagausėjimas?“ dalį žmonių skatina šventinių susibūrimų apskritai vengti. Ką apie nevaisingumo paliestų moterų ir vyrų patirtis bei jausmus svarbu žinoti visiems?Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nereikia žmogaus klausti, ar tu priklausomas nuo interneto. Svarbiau – ar naršymas internete tau kelia socialinių problemų?“ – sako psichologas-psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas. Jis dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos laboratorijoje Palangoje, kur žmones konsultuoja ir dėl vadinamosios priklausomybės nuo ekranų. Yra VšĮ „Skaitmeninės etikos centras“ ekspertas. Trumpai tariant, Julius Burkauskas – vienas iš tų žmonių, kurie Lietuvoje daugiausiai išmano, kaip žmogus įpranta nesaikingai naršyti internete, žaisti kompiuterinius žaidimus ir kaip kurti sveiką santykį su technologijomis. Apie tai ir kalbamės laidoje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienišumas vadinamas XXI amžiaus epidemija: slegiančias būsenas, kylančias dėl atotrūkio nuo kitų, patiria vis daugiau žmonių. Kita vertus, kalbama apie būtinybę šiuolaikiniam žmogui išmokti būti vienam ir atrasti tokio buvimo privalumus.Apie vienatvės formas ir būdus išlipti iš slegiančio vienišumo – su laidos svečiais: tai filosofas, egzistencinės psichoterapijos praktikas dr. Justinas Grigas ir senyvo amžiaus žmonių vienišumą tyrinėjusi dr. Akvilė Virbalienė, kuri yra Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros vedėja, labdaros valgyklos Kretingoje vadovė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai Lietuvoje prireikia psichologinės ar kitokios psichikos sveikatos specialistų pagalbos, jos galima gauti ne tik privačiuose kabinetuose, bet ir nemokamai, valstybės finansuojamose įstaigose. Kelių nemokamų vizitų galima tikėtis artimiausiame psichikos sveikatos centre? Kiek tokiose vietose reikia laukti eilėse, ar ten dirba tikrai profesionalūs psichologai, psichoterapeutai ir gydytojai psichiatrai? Kur dar galima kreiptis, kai kyla krizė ar poreikis pasitarti, o už vieną specialisto konsultaciją negali mokėti kelių dešimčių eurų?Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, „Krizių įveikimo centro“ savanorė psichologė Jovita Kriukelytė, Jonavos psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Gintarė Meslinienė, Vilniaus universiteto bendruomenės psichologė Dovilė Grigienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Fotografavimo procesas, žiūrėjimas į nuotraukas, jų analizavimas gali būti terapinė patirtis. Ką fotografijos atskleidžia apie mūsų savijautą, santykius ir visuomenės normas?Kokius klausimus su artimaisiais padeda aptarti būtent šeimos albumai: ir tai, kas juose yra, ir tai, ko juose trūksta?Laidos viešnios – psichologė, vizualumo tyrinėtoja, profesionaliai fotografuojanti Aliona Šalaj ir psichologė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto dėstytoja Marija Giedraitytė-Guzikauskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vaikas ima skriausti kitus. Vagiliauti. Kelia triukšmą per pamokas, nors namuose yra ramus. Kokios priežastys gali slypėti už netinkamo vaikų ir paauglių elgesio? Ar tikrai jas aiškinantis dažniausiai atsikapstoma iki nepatenkintų svarbių vaiko poreikių? Kaip augančio žmogaus poelgius veikia ligos, raidos sunkumai ir netgi tokios savybės kaip temperamentas?Laidos viešnia – vaikų ir paauglių psichologė, socialinių mokslų daktarė Jurgita Smiltė Jasiulionė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvoje vis dažniau išgirstame apie įvairias meditacijos ir tylos stovyklas. Kai kurie dalyviai jas vadina gyvenimą keičiančia patirtimi, kai kurie jų neištveria ar atsiliepia skeptiškai. Viena iš meditacijos technikų, kurios mokomasi dešimties dienų tylos ir kitų taisyklių lydimuose kursuose – Vipasana, kilusi iš Indijos.Ką apie įvairias meditacijos formas ir atsiskyrimą nuo išorinio pasaulio, apie rytietiškas praktikas europiečių gyvenime sako šiuolaikinė psichologija? Kaip atpažinti, ar nauja praktika labiau padeda, ar kenkia? Laidos svečias – socialinių mokslų daktaras, psichologas Artūras Deltuva, kuris be kitų veiklų savanoriauja vesdamas Vipasanos meditacijos kursus.Ved. Giedrė Čiužaitė

Keršto troškimą dažnas žmogus laiko savo šešėlinėje pusėje. Vis dėlto noras atsilyginti už patirtą skriaudą vadinamas prigimtiniu žmogaus poreikiu. Jis gali užsukti agresijos ratą, tapti savigraužos priežastimi. Kaip elgtis, kai užvaldo noras atkeršyti arba tampi kitų keršto taikiniu? Kaip reaguoti į vaiko, paauglio keršto planus? Kaip mokomės atleisti?Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Per gyvenimą žmogus sulaukia įvairių siūlymų tobulėti: būk didesnis optimistas, ramiau bendrauk per konfliktus! Dažnas ir pats įvardintų, kokius savo charakterio bruožus norėtų pakeisti. Galbūt jau stengiasi tai daryti. Ar įmanoma pakeisti savo asmenybę? Ką apie tai sako smegenų mokslas ir kaip gilių asmeninių pokyčių klausimais dirbama psichoterapijoje?Laidos viešnios – Jungtinėje Karalystėje dirbanti neuromokslininkė, knygos „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti?“ autorė Gabija Toleikytė ir psichologė-psichoterapeutė Raminta Aleliūnaitė-Kliokmanė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Dvimetis ir vėl nustvėrė aštrų peilį. Keturmetė parduotuvėje šaukia ant mamos, nes ši neperka dar vienos lėlės. Paauglys tėvams sako, kad nerūko, nors nuo jo sklindantis kvapas ir kišenių turinys rodo kitaip. Visose situacijoje buvo peržengtos ribos, kokio elgesio iš vaikų tikisi suaugusieji. Kaip ribas brėžti ir palaikyti? Kokios ribos reikalingos patiems augantiems žmonėms, kada tenka pripažinti, kad tėvai yra per griežti ir siekia, jog vaikas būtų patogus jiems?Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, Paramos vaikams centro vadove Aušra Kuriene.Ved. Giedrė Čiužaitė