Lietuva mažesnius degalų akcizus žada kitąmet, jeigu leis Briuselis. Prezidentūra siūlo apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį. Nors tiesiogiai degalų kainų tai nesumažintų, būtų pinigų kainų poveikiui švelninti. Valdžia rodo į degalines, kodėl jose toks didelis kainų skirtumas. Degalinių atstovai spaudžia mažinti degalų mokesčius. Tai ko galima imtis šiuo brangių degalų laikmečiu?Diskutuoja Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis ir finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus.Ved. Irma Janauskaitė

Brangūs degalai. Brangus šildymas. Apklausa rodo, kad gyventojai – 6 iš 10 – nusiteikę riboti išlaidas. Kaip tam ruošiasi verslas? Ar tikrai ateina toks sunkus metas? Diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Irma Janauskaitė

Kiek kitąmet reikės susimokėti mokesčių? Dalis žmonių apie tai gal dar negalvoja, bet dalis patys bando skaičiuoti ir sako, kad tai – labai sudėtinga. Mokesčių inspekcija parengė skaičiuoklę, bet internete iškart pasipylė kritika. Profesionalai skaičiuoklę ir giria, ir peikia. Bet, sako, kai kam ji tikrai bus tiksli ir tikrai labai pravers. Diskutuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, „TEGOS“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė ir Mokesčių inspekcijos viršininkas Martynas Endrijaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Rytoj – paskutinė diena teikti prašymą nutraukti kaupimą privačiuose pensijų fonduose, jeigu lėšų norima iki spalio 15 d. Ir baigsis trečiasis metų ketvirtis. Per du ketvirčius kaupimą nutraukė 665 tūkst. žmonių. Jiems išmokėti 3,5 mlrd. eurų. Tuoj paaiškės, kiek žmonių iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė per visus 9 mėnesius. Taigi į pabaigą eina pirmi metai iš dvejų, per kuriuos žmonės gali nutraukti privatų kaupimą. Kokias išvadas jau galima daryti? Diskutuoja antrosios pakopos iniciatorė Audronė Morkūnienė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros profesorė Daiva Skučienė, VU profesorius, akademikas Romas Lazutka ir VU afilijuotasis profesorius Teodoras Medaiskis.Ved. Irma Janauskaitė.

Europos Centriniam Bankui pabranginus skolinimąsi, kilo natūralus klausimas, ar tai – bazinių palūkanų didėjimo pabaiga? Ar bus tęsinys?Rinkos nusiteikusios, kad palūkanos šiemet dar kartą tikrai didės. Jų lūkestis, kad į bazines palūkanas reaguojantis EURIBOR kitąmet bus 3,5 proc., o vasarą – 3,6 proc. Tai kaip nauja pinigų kaina euro zonoje paveiks NT rinką ir žmonių galimybes gauti paskolą bei mokėti už jau turimą? Diskutuoja „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius ir Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Metinė infliacija Lietuvoje – dvigubai didesnė nei euro zonoje. O naftos, dujų, elektros kainos kyla toliau. Prognozuojamas brangus šildymo sezonas. Negana to, dar ir Europos Centrinis Bankas padidino bazines palūkanų normas. Į ką visa tai pavirs? Kaip reaguos verslai, gyventojai? Kaip žmonėms apsaugoti santaupas? Diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.Ved. Irma Janauskaitė

Kinijos eksportas į ES per porą metų tapo tokio dydžio, kad Europos lyderiai net išsakė susirūpinimą, ar kinų produkcija nenužudys vietinės pramonės. Pagal Eurostatą, metinė Kinijos eksportuojamų prekių vertė į Bendriją artėja prie 600 milijardų eurų. Pati Europa į Kiniją eksportuoja perpus mažiau. Bet ekonomistai sako, kad problema ne tiek eksportas, kiek kitokia Kinijos invazija į ES – kinai čia jau stato arba perima gamyklas, įveda savo darbo kultūrą. Kaip tai paveiks darbo vietas ir atlyginimus Lietuvoje, aptaria VDU partnerystės profesorė Eglė Stonkutė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Ved. Irma Janauskaitė.

Europoje auga grynųjų pinigų kiekis. Ekspertų teigimu, pastaraisiais metais jų poreikį didina gaisrai, liūtys, karai, kibernetinės atakos ir apskritai nerimas dėl ateities. Tačiau priežasčių yra ir daugiau. Apie jas Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Kauno technologijos universiteto docentas Evaldas Stankevičius. Taip pat laidoje apie tai, kaip sekasi apvalinti centus ir kada apyvartoje atsiras nauji eurų banknotai.Ved. Irma Janauskaitė

Dujos pasaulyje brangsta. Lietuvoje dujas gyventojai daugiausia naudoja maistui gaminti, dalis namų šildomi dujomis. Miestų katilinės daugiausia degina ne dujas, o biokurą. Bet dujų kaina Lietuvai vis tiek labai svarbi, nes jų reikia pramonei – maisto ir kitiems gamintojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dujų importuotojams leido pirkti dujas pagal amerikietiškąjį „Henry Hub“ indeksą, laikomą stabilesniu nei europinis Nyderlandų TTF. Tikisi taip sušvelninti kainų svyravimus bent jau buitiniams vartotojams. Ar tai atpigins dujas, diskutuoja VERT narys Karolis Januševičius, „Ignitis grupės“ Reguliuojamų veiklų projektų vadovas Arūnas Molis ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja nedarbo išmokų tvarka. Keičiasi sąlygos išmokai gauti, apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Bet Seimo komitete jau diskutuojama, ar nereikėtų žmonėms, kurie iš darbo išeina patys savo noru, kurį laiką nemokėti vadinamosios bedarbio pašalpos. Skirtingų partijų parlamentarai naujovei pritartų, bet yra sąlygų – kad būtų saugiklių ar išimčių, pvz., priešpensinio amžiaus žmonėms. Tai ar reikėtų vėl keisti nedarbo išmokų gavimo tvarką? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka ir Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.Ved. Irma Janauskaitė.