Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja nedarbo išmokų tvarka. Keičiasi sąlygos išmokai gauti, apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Bet Seimo komitete jau diskutuojama, ar nereikėtų žmonėms, kurie iš darbo išeina patys savo noru, kurį laiką nemokėti vadinamosios bedarbio pašalpos. Skirtingų partijų parlamentarai naujovei pritartų, bet yra sąlygų – kad būtų saugiklių ar išimčių, pvz., priešpensinio amžiaus žmonėms. Tai ar reikėtų vėl keisti nedarbo išmokų gavimo tvarką? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka ir Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.Ved. Irma Janauskaitė.

Mokesčių inspekcija 1,3 tūkst. žmonių paragino deklaruoti pajamas, gautas iš operacijų kriptovaliutomis. Pajamų suma, kurią užfiksavo VMI, daugiau kaip 15 mln. eurų. Žmonių, kurie vykdo veiklą su kriptoturtu, iš viso Lietuvoje apie 50 tūkst.ECB duomenimis, kriptovaliutų nuosavybės dalis išaugo beveik visose euro zonos šalyse, bet didžiausias šuolis – Lietuvoje. Apie kriptovaliutų turtuolius ir jų prievoles diskutuoja „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė, „Tegos“ asocijuotoji mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė, Lietuvos banko Investicinių ir kriptoturto įmonių priežiūros skyriaus vadovas Rosvaldas Krušna ir VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.Ved. Irma Janauskaitė.

Trišalė taryba, kaip ir kasmet vasarą, sprendžia minimalios mėnesio algos dilemą. Lietuvos bankas pasiūlė, kad MMA nuo kitų metų būtų didesnė 6,4 proc. arba 12 proc. Kokį dydį leidžia šalies ekonominė padėtis, o kokį – žmonių skaičius regionuose? Kodėl dalis dirbančių žmonių didesnės MMA visai nelaukia? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė Eglė Stonkutė ir VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos bankas, kaip pats sako, iškėlė idėją Lietuvai – apmokestinti tuos, kurie būstą perka ne sau gyventi, o kaip investiciją. Taip viliasi suvaldyti būsto kainas, nes dabar jos, sako, jau kelia nerimą. Bet ar investicinių būsto sandorių mokestis tikrai apramintų rinką? Diskutuoja „Eika Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prasidėjo ketvirtas mėnuo, kai uždarytas itin svarbus pasaulinis naftos prekybos kelias – Hormuzo sąsiauris. Dėl to vairuotojai Lietuvoje brangiai moka už degalus. Buitiniams vartotojams nuo liepos pabrangs dujos.Nežinia, kiek kainuos maistas vasarą ir kokių tikėtis šilumos kainų žiemą. Ir tai dar ne viskas. Omenyje jau reikia turėti ir galimą dronų įtaką ekonomikai. Tai kokia bus ši vasara ir kas po jos? Diskutuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Dirbtinis intelektas keičia kasdienybę. Lietuva pretenduoja tapti ne tik DI naudotoja, bet ir kūrėja ir taip išauginti šalies ekonomikos vertę bent 10 mlrd. eurų. Dokumente minima būsima nauda verslui, mokslui, visuomenei. Bet ar dirbtinės smegenys gali pakeisti žmogų? Kokią įtaką DI turės darbo rinkai? Kokie didžiausi jo pavojai? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas.Ved. Irma Janauskaitė.

Iš pradžių atsirado abonementinis mokestis. Dabar vienas tiekėjas jau įveda minimalų sąskaitos mokestį. Už ką dar gali tekti papildomai susimokėti elektros tiekėjams? Ypač po to, kai jie gali prarasti dalį klientų, nes pažeidžiamų vartotojų statusą turinčius gyventojus valdžia ragina grįžti į visuomeninį tiekimą. Apie konkurenciją rinkoje ir naujas kainas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Kasmet tokiu laiku turėtų būti įmonių finansinių ataskaitų teikimo Registrų centrui bumas. Tik kad daugelis verslų to nepaiso.Kodėl? Ar sankcijos, nepateikus duomenų, nėra skaudžios? O gal nutylėti finansinius reikalus apsimoka labiau?Kokia finansinių ataskaitų nauda valstybei, įmonių konkurentams, partneriams, kreditoriams ir akcininkams? Ir kodėl šios ataskaitos turėtų rūpėti darbuotojams? Apie tai – Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė ir Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Ramiai, saugiai dirbti valdiškame darbe ar ieškoti vakansijos versle? Bet verslas jau moka mažesnes algas – tokia statistika. O valdiškame darbe – mažiau kūrybos. Tai kuris sektorius – privatus ar viešasis – dabar yra svajonių vieta dirbti? Ir ką tai sako apie ekonomiką bei protestus dėl algų? Diskutuoja „Artea“ grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir Verslo konfederacijos vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.Ved. Irma Janauskaitė.

Indėliai daliai žmonių visada buvo arčiausiai širdies santaupų forma. O dabar, atsiėmus II pakopos pensijų pinigus, – proga dar padidinti bendrą indėlių sumą bankuose. Tik ar tikrai apsimoka? Europos Centrinis Bankas dėl palūkanų spręs kitą savaitę. Bet ne faktas, kad jas didins, kas būtų gera žinia indėlininkams. Kai kurie bankai jau skelbia, kad už indėlius mokės gerokai daugiau nei iki šiol. Bet ne už visus ir ne visiems. O Prezidentas pranešė, kad „teisėkūros darbas eina į pabaigą“. Tai reiškia, kad galimybė skolinti žmonių indėlius per ILTE – artėja. Apie indėlius šįkart Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė ir Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.Ved. Irma Janauskaitė