Kinijos eksportas į ES per porą metų tapo tokio dydžio, kad Europos lyderiai net išsakė susirūpinimą, ar kinų produkcija nenužudys vietinės pramonės. Pagal Eurostatą, metinė Kinijos eksportuojamų prekių vertė į Bendriją artėja prie 600 milijardų eurų. Pati Europa į Kiniją eksportuoja perpus mažiau. Bet ekonomistai sako, kad problema ne tiek eksportas, kiek kitokia Kinijos invazija į ES – kinai čia jau stato arba perima gamyklas, įveda savo darbo kultūrą. Kaip tai paveiks darbo vietas ir atlyginimus Lietuvoje, aptaria VDU partnerystės profesorė Eglė Stonkutė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Ved. Irma Janauskaitė.

Europoje auga grynųjų pinigų kiekis. Ekspertų teigimu, pastaraisiais metais jų poreikį didina gaisrai, liūtys, karai, kibernetinės atakos ir apskritai nerimas dėl ateities. Tačiau priežasčių yra ir daugiau. Apie jas Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Kauno technologijos universiteto docentas Evaldas Stankevičius. Taip pat laidoje apie tai, kaip sekasi apvalinti centus ir kada apyvartoje atsiras nauji eurų banknotai.Ved. Irma Janauskaitė

Dujos pasaulyje brangsta. Lietuvoje dujas gyventojai daugiausia naudoja maistui gaminti, dalis namų šildomi dujomis. Miestų katilinės daugiausia degina ne dujas, o biokurą. Bet dujų kaina Lietuvai vis tiek labai svarbi, nes jų reikia pramonei – maisto ir kitiems gamintojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dujų importuotojams leido pirkti dujas pagal amerikietiškąjį „Henry Hub“ indeksą, laikomą stabilesniu nei europinis Nyderlandų TTF. Tikisi taip sušvelninti kainų svyravimus bent jau buitiniams vartotojams. Ar tai atpigins dujas, diskutuoja VERT narys Karolis Januševičius, „Ignitis grupės“ Reguliuojamų veiklų projektų vadovas Arūnas Molis ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja nedarbo išmokų tvarka. Keičiasi sąlygos išmokai gauti, apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Bet Seimo komitete jau diskutuojama, ar nereikėtų žmonėms, kurie iš darbo išeina patys savo noru, kurį laiką nemokėti vadinamosios bedarbio pašalpos. Skirtingų partijų parlamentarai naujovei pritartų, bet yra sąlygų – kad būtų saugiklių ar išimčių, pvz., priešpensinio amžiaus žmonėms. Tai ar reikėtų vėl keisti nedarbo išmokų gavimo tvarką? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka ir Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.Ved. Irma Janauskaitė.

Mokesčių inspekcija 1,3 tūkst. žmonių paragino deklaruoti pajamas, gautas iš operacijų kriptovaliutomis. Pajamų suma, kurią užfiksavo VMI, daugiau kaip 15 mln. eurų. Žmonių, kurie vykdo veiklą su kriptoturtu, iš viso Lietuvoje apie 50 tūkst.ECB duomenimis, kriptovaliutų nuosavybės dalis išaugo beveik visose euro zonos šalyse, bet didžiausias šuolis – Lietuvoje. Apie kriptovaliutų turtuolius ir jų prievoles diskutuoja „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė, „Tegos“ asocijuotoji mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė, Lietuvos banko Investicinių ir kriptoturto įmonių priežiūros skyriaus vadovas Rosvaldas Krušna ir VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.Ved. Irma Janauskaitė.

Trišalė taryba, kaip ir kasmet vasarą, sprendžia minimalios mėnesio algos dilemą. Lietuvos bankas pasiūlė, kad MMA nuo kitų metų būtų didesnė 6,4 proc. arba 12 proc. Kokį dydį leidžia šalies ekonominė padėtis, o kokį – žmonių skaičius regionuose? Kodėl dalis dirbančių žmonių didesnės MMA visai nelaukia? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė Eglė Stonkutė ir VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos bankas, kaip pats sako, iškėlė idėją Lietuvai – apmokestinti tuos, kurie būstą perka ne sau gyventi, o kaip investiciją. Taip viliasi suvaldyti būsto kainas, nes dabar jos, sako, jau kelia nerimą. Bet ar investicinių būsto sandorių mokestis tikrai apramintų rinką? Diskutuoja „Eika Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prasidėjo ketvirtas mėnuo, kai uždarytas itin svarbus pasaulinis naftos prekybos kelias – Hormuzo sąsiauris. Dėl to vairuotojai Lietuvoje brangiai moka už degalus. Buitiniams vartotojams nuo liepos pabrangs dujos.Nežinia, kiek kainuos maistas vasarą ir kokių tikėtis šilumos kainų žiemą. Ir tai dar ne viskas. Omenyje jau reikia turėti ir galimą dronų įtaką ekonomikai. Tai kokia bus ši vasara ir kas po jos? Diskutuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Dirbtinis intelektas keičia kasdienybę. Lietuva pretenduoja tapti ne tik DI naudotoja, bet ir kūrėja ir taip išauginti šalies ekonomikos vertę bent 10 mlrd. eurų. Dokumente minima būsima nauda verslui, mokslui, visuomenei. Bet ar dirbtinės smegenys gali pakeisti žmogų? Kokią įtaką DI turės darbo rinkai? Kokie didžiausi jo pavojai? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas.Ved. Irma Janauskaitė.

Iš pradžių atsirado abonementinis mokestis. Dabar vienas tiekėjas jau įveda minimalų sąskaitos mokestį. Už ką dar gali tekti papildomai susimokėti elektros tiekėjams? Ypač po to, kai jie gali prarasti dalį klientų, nes pažeidžiamų vartotojų statusą turinčius gyventojus valdžia ragina grįžti į visuomeninį tiekimą. Apie konkurenciją rinkoje ir naujas kainas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė.