Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zarasų krašto muziejuje – unikali Daliaus Bučenkos senovinių radijo aparatų ekspozicija. Kolekcininkas supažindina su radijo technikos raida, jų atsiradimo istorija, siūlo pasiklausyti autentiškų radijo įrašų, kviečia į edukaciją „Senųjų radijų ir jų istorinių įrašų pristatymas“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nors Zarasai dar ne kurortinis miestas, bet traukia ir tiek! Kaip gerai ir turiningai leisti laiką ežerų krašte, patars istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie bendruomenės ir mūsų lūkesčius kalbamės Avilių bibliotekoje su Imbrado seniūnijos seniūnu Vygirdu Žalkausku, Avilių bendruomenės pirmininku Vidu Slapšinsku ir bibliotekininke Birute Rodiene.Atstatytoje Kamariškių dvaro sodyboje įsikūrė „Inovatorių slėnis“. Duris lankytojams, svečiams, rezidentams atvėrė duris įrengta inovatyvi kūrybinė erdvė, meno ir garso studijos, renginių salė. Monika Rinkevičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prasideda naujas vasaros sezonas, Rokiškio krašto dvarai atsiveria lankytojams.Jūžintų seniūnija.Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas su vienuolių celėmis. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis.Gačionių dvaro naujieji savininkai Gintaras ir Sigutė Balčiūnai. Apie dvaro istorinius tyrimus pasakoja istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.Tarnavos dvaras užbūrė Rasą Narauskienę.Zanapolio dvaras tęsia senas tradicijas ir puoselėja gyvulių ūkį. Miestą į kaimą iškeitusi Daina Mrazauskienė.Kamajų seniūnija.Salų dvare kultūros ir laisvalaikio rezidencija priklauso Rokiškio krašto tautodailininkams. Rasa Janušauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Penas akims ir sielai – Panemunės kelias. Kuo jis patrauklus?Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene.Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos poilsiavietę.Panemunės pilis toliau renovuojama, tačiau tai netrukdo organizuoti renginius, šventes, edukacijas. Projektų vadovė Aida Krikickienė ir Panemunės pilies virtuvės šefas Mantas Makaras.Natūralūs džiovinti skanėstai Jurbarko centre. Tarozų šeima rengia degustacijas-edukacijas. Džiovinuko įkūrimo istoriją pasakoja Jolanta Tarozienė ir dukra Lėja.Ramunė ir Šonas Farnan grįžo iš Airijos ir įkūrė levandų rojų Girdžiuose.Amžinas pasienis Smalininkuose siekia 500 metų. Sena miestelio istorija tarnauja kultūros darbuotojams. Mintimis dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė, kultūros renginių vadybininkė Raimonda Karvelienė ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja Zita Sakavičienė.Žygių magija įtraukia tuos, kurie nori pažinti Lietuvą kitaip. Žygių organizatorius Lukas Pileckis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaujame po Kupiškio kraštą, Šiaurės Lietuvą. Kaip Subačius iš geležinkelio stoties gyvenvietės išaugo iki miesto?Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ir Valdas Šateika mintimis dalijasi apie miesto bendruomenės puoselėjamą miestą.Jurgita Morkūnienė, Subačiaus Gastrobaro savininkė, atliepia vietinių, svečių ir turistų poreikius.Palėvenės dvaras. Bajoro Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė pasitinka lankytojus ir nepailsta pasakoti istorijas apie dvaro rūmus, parką ir jaunystę.Vynuogynas Šiaurės Lietuvoje? „ DvarUogė“ - šeimos ūkis, kuriame ekologiškai auginamos desertinės vynuogės, mėsiniai jautukai bei avys. Į degustacijas ir edukacijas Dvariškių vns. kviečia Ineta Šinkūnaitė-Svilo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaurės Lietuvos miestui atgimimą žada dirbantys ir kuriantys jauni žmonės, kurie neleis Kupiškiui išsivaikščioti. Kūrybos ir menų studijos „Lizdas“ įkūrėja ir gidė Gintarė Stepanavičiūtė kviečia pasivaikščioti Kupiškio gatvėmis ir susipažinti su vietiniais.„Sutinku, kad Kupiškyje mažėja gyventojų. Tačiau norintiems gyventi, dirbti ir kurti atsiveria naujos galimybės“, – sako Upės kepyklėlės savininkė Agnė Pėčaitė.Kupiškio muziejus atsinaujina ir žada plėsti veiklas. Mintimis dalijasi direktorius Kostas Malakauskas ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.Gatvės menininkas, dailininkas Marius Skupskis savo darbais puošia Kupiškį. Akį traukia piešiniai ant sienų ar pastatų, kurie erdvei ir miestui suteikia naujų spalvų, naują energijos pliūpsnį. Legalios grafičių sienos įkūrėjas kuria, organizuoja renginius, dirba su jaunimu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl Josvainiai patenka tarp istorinių miestelių ir miestų elito? Kas stiprina kaimų gimnazijas? Ką Lietuvai davė tarpukario provincija? Koks likimas laukia Josvainių šventovės? Kiek svarbus rezistencijos atminimo vietų įamžinimas?Ekspediciją po Kėdainių rajoną tęsiame su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene. Pažintį su Josvainiais pradedame nuo istorinės brastos per Šušvę.Miestelyje susitiksime su Josvainių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Onute Jačiunskiene ir Josvainių Visų Šventųjų parapijos klebonu kunigu teol. dr. Oskaru Petru Volskiu.Ved. Jolanta Jurkūnienė