Šylant orams neišvengiamai tenka kalbėti apie erkių sukeliamas infekcines ligas: erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Mat Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų ir patenka į endemine vadinamą zoną. Specialistai tikina, kad erkių per pastarąjį dešimtmetį mūsų kraštuose gerokai padaugėjo, o tai reiškia, kad išaugo ir ligas platinančių užkrėstų erkių populiacija. Palyginimui, 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko apie 12 užsikrėtimų erkiniu encefalitu, o 2017 m. jų registruota jau gerokai daugiau – beveik 17 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje sergamumas apie tris kartus mažesnis – siekia 6 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o Lenkijos skaičiai lyginant su Lietuvos atrodo apskritai menki – vos pusė atvejo 100 tūkst. gyventojų. Esant tokiai gausiai erkių populiacijai, o kartu ir jų platinamų ligų rizikai būtina imtis prevencinių priemonių. Kaip išvengti erkių platinamų ligų: erkinio encefalito ir Laimo ligos – ir ką daryti su jomis susidūrus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologe Laima Nakutiene.

Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.

Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.

Ved. Laura Adomavičienė