Skaičiuojama, kad iš visų suaugusių žmonių knarkia net pusė vyrų ir ketvirtadalis moterų. Visgi įsitikinimas, kad kenčia tas, kuris miega greta knarkiančio, bet ne tas, kuris knarkia, ne visai yra tiesa. Mat tai gali būti ir rimtas signalas, kad naktį knarkiantis žmogus serga obstrukcine miego apnėja. Dėl knarkimo ir dažnų prabudimų prastėja miego kokybė, o tai lemia, kad žmogus dieną būna mieguistas, jaučia nuolatinį nuovargį, jam sunku susikaupti. Tyrimais įrodyta, kad sergančiųjų miego apnėja dėl nuovargio ir mieguistumo rizika patekti į autoįvykį padidėja 7 kartus. Statistika rodo, jog net iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių sukėlėjai buvo sergantieji obstrukcine miego apnėja. Apie knarkimo priežastis ir kovos būdus pokalbis su Kauno klinikų gydytoju otorinolaringologu dr. Tomu Balsevičiumi ir vienos iš „Camelia“ vaistinių vedėju bei išplėstinės praktikos vaistininku Faustu Bartuliu.

Kita laidos tema – organų transplantacijos etinės problemos. Visai neseniai JAV buvo atlikta neeilinė operacija: pirmą kartą pasaulyje pacientui buvo persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis. Ši operacija, kuri truko 7 valandas, buvo laikoma paskutine paciento viltimi išgyventi. Operacija pavyko, vyras po trijų dienų jau galėjo savarankiškai kvėpuoti, tačiau netrukus po to paaiškėjo gana svarbi paciento gyvenimo aplinkybė: 1988 m. jis nužudė žmogų, dėl žmogžudystės buvo pripažintas kaltu ir 10 metų dėl to praleido kalėjime. Nužudytojo artimieji tikina, kad šis pacientas nebuvo vertas tokios operacijos. Kiek iš tiesų etiniai klausimai svarbūs sprendžiant, kada kuris pacientas sulauks donoro ir gyvybiškai svarbios organo transplantacijos? Ar gali pacientas pasislinkti laukiančiųjų sąraše dėl to, kad jis iki ligos rūkė, nesaikingai vartojo alkoholį, galbūt net ir narkotines medžiagas bei kitaip nesirūpino savo sveikata? Kiek tam įtakos gali turėti praeityje paciento padaryti nusižengimai? Pokalbis su Lietuvos bioetikos komiteto direktore Asta Čekanauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė