Rudens metas ir mirusiųjų prisiminimas žmogų savaime nuteikia liūdesiui. Pats savaime ruduo toks yra – pilkas rytas mažai kuo skiriasi nuo vakaro, neprašvintanti diena tarsi kabo apsupta debesų. Žmogus – gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Ir tikrai daug neatrasime tokių, kurie mėgautųsi dargana, pilkšvu dangumi, plikais medžiais ar krentančia šlapdriba. Kaip jaučiamės prasidėjus tikram rudeniui ir atėjus vėlinėms? Kas padėtų išgyventi skausmą ir susitaikyti su netektimis? Apie tai laidoje pokalbis su psichoterapeute psichiatre Vida Kilikevičiene.