„Kad poetas ką nors parašytų, jis turi viduje nuo meilės šiek tiek atsiriboti. Aš kai įsimylėdavau iki ausų – nieko parašyti negalėdavau. Kažkaip ta meilė blokuoja.
Kiekvienas žmogus tą atstumą kuria savaip. Bet manau, kad atstumas reikalingas. Tai yra savigyna – kad kitas žmogus ar pats pasaulis, ar pasaulio reiškiniai neprieitų per arti, kad nepradurtų tau odos ar to kreidos rato, kurį aplink save apsibrėžei“, – sako poetas Kęstutis Navakas.
Apie meilę ir atstumą gyvenime bei kūryboje – pokalbis su Kęstučiu Navaku.